status quo (lot. esama padėtis), tarptautinėje teisėje – faktinė ar teisinė padėtis, kurią norima išlaikyti arba atkurti. Status quo sąvoka vartojama apibrėžiant tam tikrų tarptautinio gyvenimo faktų visumą arba tam tikrą teisinę padėtį (karo reikalai, taikus ginčų sprendimas ir diplomatiniai veiksmai), susijusią su vietinės, regioninės ar pasaulinės politinės padėties stabilumu. Pvz., Vestfalijos taika (1648) buvo pagrįsta idėja užtikrinti Europoje status quo, bet tai pasirodė esą neįmanoma. Dėl šios taikos taikūs santykiai truko ilgai, jos pagrindu buvo sudaryta 16 vėlesnių sutarčių ir net Paryžiaus taikos sutartyje (1763) Prancūzija, Didžioji Britanija ir Ispanija rėmėsi Vestfalijos taikos sutartimi. Status quo leidžia nekeisti egzistuojančios de facto padėties.
14 a. lotynų diplomatijoje buvo vartojamas pasakymas in status quo res erant ante bellum (padėtis, kurioje dalykai buvo iki karo). Vėliau šis pasakymas sutrumpėjo – status quo ante bellum (padėtis, buvusi iki karo) ir dažniausiai vartojamas sprendžiant pokario problemas bei sudarant taikos sutartis. Tarptautinėje praktikoje t. p. vartojamas posakis status quo ante (anksčiau buvusi faktinė ar teisinė padėtis).