Pirmojo Lietuvos Statuto Pulavų nuorašo (apie 1540) pirmas puslapis (lotynų kalba)
statùtas (lot. statutum – nustatymas), feodalinių laikų teisės aktų ar kitų normų rinkinys, turintis kodekso bruožų; teisyno rūšis. Įvairaus pobūdžio ir kilmės. Statutus turėjo daugelis Europos valstybių, t. p. ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (Lietuvos Statutas). Miestų statutai atsirado Italijoje 11 a., kitose šalyse – 12–14 amžiuje. Statutą sudarė miestų privilegijų raštai, reguliavę miesto vidaus tvarką, jo santykius su senjoru. Cechų statutai paplito 14–15 a., daugiausia Vokietijoje. Juos sudarė remiantis paprotine teise parengti taisyklių sąvadai, reguliavę cecho veiklą.