statýba, ūkio šaka, kurios įmonės stato pastatus ir statinius, montuoja juose įvairią technologinę įrangą, taip pat atlieka esamų pastatų ir statinių einamojo ir kapitalinio remonto, rekonstrukcijos, renovacijos ir restauravimo darbus.
Statybos rūšys
Pagal statomus objektus skiriama bendroji statyba (antžeminė – gyvenamieji namai, gamyklos, fabrikai, kiti pramoninės, komercinės, visuomeninės, karinėmis paskirties pastatai ir jų priklausiniai; požeminė – pamatai, rūsiai, šuliniai, tuneliai, metro stotys ir kiti po žeme esantys objektai), hidrotechninė statyba (užtvankos, pylimai, kanalai, sausinimo ir drėkinimo sistemos, uostai, krantinės, tvenkiniai), komunalinė (komunalinio ūkio vandens, dujų tiekimo, kanalizacijos sistemos, jų siurblinės, kompresorinės, valdymo įrenginiai), energetikos objektų statyba (šiluminės, branduolinės ir hidroelektrinės, elektros transformatorinės, perdavimo linijos, šilumos tinklai), ryšių objektų ir informatikos statyba (ryšių bei radijo ir televizijos stotys, perdavimo linijos ir įranga), tiltų statyba (automobilių, geležinkelio, pėsčiųjų), kelių tiesimas (automobilių keliai, geležinkeliai, vandens keliai, viadukai).
statomas Vakarų Seattleʼo (oficialus pavadinimas Jeanette Williams memorialinis) tiltas (1983, Vašingtono valstija, Jungtinės Amerikos Valstijos)
Statybos finansavimas
Automobilių magistralės, komunalinio ūkio komunikacijos, mokymo, sveikatos apsaugos ir kiti visuomeniai pastatai, kariniai, energetikos ir transporto infrastruktūros objektai daugiausia statomi valstybės ir savivaldybių biudžetų, kiti objektai – privačių fizinių ir juridinių asmenų lėšomis.
Statybos proceso dalyviai
Statybos procese dalyvauja investuotojai (jeigu investuoja lėšas į statybą ne savo poreikiams tenkinti, o pelnui gauti, vadinami nekilnojamojo turto plėtotojais), statytojai (žemės sklypų, kuriuose vyksta statyba, savininkai), užsakovai (investuotojų įgalioti asmenys, kurie įgyvendina investicinius projektus), statybos darbus vykdantys statybos rangovai (pasirenka užsakovas sudarydamas su jais sutartis) ir jų pasitelkti subrangovai. Investuotojas, statytojas, užsakovas ir rangovas gali būti tas pats asmuo (pavyzdžiui, kai gyventojai statydinasi individualius gyvenamuosius namus savo poreikiams). Visų statybos proceso dalyvių veiklai didelę įtaką turi valstybės nustatyta miestų statybos ir būsto politika, valstybinė statybos priežiūra ir techninis reguliavimas.
Statybos proceso stadijos
Statybos procesą sudaro šios stadijos: ikiinvesticinė (rinkodaros tyrimai, statybos projekto koncepcijos sukūrimas, teisių į žemės sklypą, kuriame bus statomas objektas, įgijimas, rangovų pasirinkimas), inžinerinių tyrimų (geodeziniai, geologiniai, hidrometeorologiniai, ekologiniai, geotechniniai inžineriniai darbai, kurie turi suteikti objektyvią informaciją apie objekto statybos sąlygas), projektavimo (žemės sklypo, statomo objekto, jo fasadų ir interjerų planavimas, statybinių konstrukcijų apskaičiavimas ir pasirinkimas, elektros, vandens ir dujų tiekimo, apšvietimo, kanalizacijos, šildymo, ventiliacijos, kondicionavimo, telefono, radijo, interneto ryšio, apsaugos ir gaisrinės saugos sistemų įrangos apskaičiavimas ir išdėstymas, statybos sąmatos sudarymas), statybos ir montavimo (žemės, akmenų, betono, gelžbetonio, stogų dangos, dažymo, tinkavimo ir kiti) darbų vykdymo, objekte sumontuotos įrangos derinimo ir paleidimo eksploatuoti.
vyksta statybos darbai
Statybos mokslas
Statybos teoriją ir praktiką tiria statybos mokslas, kuris apima statybinę mechaniką, medžiagų atsparumą, gruntų mechaniką, statybinę fiziką ir kitus teorinius dalykus, statybinių konstrukcijų projektavimą ir jų gamybos technologiją, miestų, kitų gyvenviečių, įmonių, statinių, inžinerinės įrangos ir sanitarinės technikos problemas, statybos technologiją (metodus, organizavimą, mechanizaciją, automatizaciją), transporto ir kitas statybos problemas, statybos ekonomiką.
Statybos ypatybės
Statybos produkcijos (pastatų ir statinių) ypatybės: ji sukuriama per palyginti ilgą laiką (kelis mėnesius ar metus), yra nekilnojama ir naudojama jos sukūrimo vietoje, turi tarnauti kelis dešimtmečius ar ilgiau, būti atspari stichinėms nelaimėms, kitiems pavojams. Statybos darbai dažniausiai vyksta atvirame ore, galimybė juos vykdyti priklauso nuo meteorologinių sąlygų, todėl statybai būdingas didelis sezoniškumas, šiltuoju metų laiku atliekama gerokai daugiau darbų nei šaltuoju.
Statybos plėtra gerina gamybos techninę bazę, žmonių gyvenimo materialines ir buities sąlygas, skatina statybinių medžiagų pramonės, statybos mašinų, surenkamojo gelžbetonio, metalinių ir kitų statybinių konstrukcijų gamybos, statinių inžinerinių sistemų gamybos, transporto, energetikos ir kitų ūkio šakų plėtrą – viena darbo vieta statybos veikloje vidutiniškai sukuria dvi darbo vietas kitose ūkio šakose. Kartu statyba yra viena pavojingiausių ūkio šakų, čia dažnai įvyksta sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų (dažniausiai darbuotojai nukrenta iš didelio aukščio). Apie 90 % statybos darbuotojų yra vyrai, santykinai didelis nekvalifikuoto fizinio darbo lyginamasis svoris, todėl didelę darbo jėgos dalį sudaro jaunimas ir imigrantai.
Statyba pasaulyje
Statyba yra viena didžiausių ūkio šakų, joje sukuriama apie 10 % pasaulio bendrojo vidaus produkto, dirba apie 7 % visų darbuotojų, suvartojama apie 40 % elektros ir šilumos energijos. Didžiausios bendrovės: HOCHTIEF (Vokietija), Grupo ACS (Ispanija), Vinci (Prancūzija), Strabag (Austrija), Bechtel, Fluor Corporation (Jungtinės Amerikos Valstijos), Saipem (Italija), Skanska (Švedija).
Statyba Lietuvoje
Apie statybą Lietuvoje – bendroji statyba Lietuvoje, energetikos objektų statyba Lietuvoje, hidrotechninė statyba Lietuvoje, kelių tiesimas Lietuvoje, tiltų statyba Lietuvoje, ryšių objektų statyba Lietuvoje.