stogo laikančiosios medinės konstrukcijos
metalinės konstrukcijos
statýbinės konstrùkcijos, statinių sudėtinės dalys (gegnė, kolona, pamatas, perdanga, rėmsijė), tų dalių grupė (karkasas, stogas). Būna laikančiosios konstrukcijos, atitvarinės konstrukcijos ir mišriosios (būdamos statinio atitvaromis t. p. laiko ir įvairias apkrovas). Pagal statybinę medžiagą skiriamos aliumininės konstrukcijos, betoninės statybinės konstrukcijos, gelžbetoninės konstrukcijos, medinės konstrukcijos, metalinės konstrukcijos, mūrinės konstrukcijos, plieninės konstrukcijos, pagal gamybos būdą – klijuotosios konstrukcijos, kniedytosios konstrukcijos, monolitinės konstrukcijos, surenkamosios konstrukcijos, suvirintosios statybinės konstrukcijos, pagal pavidalą – strypinės statybinės konstrukcijos, lakštinės statybinės konstrukcijos, plokščiosios statybinės konstrukcijos, erdvinės statybinės konstrukcijos, pneumatinės konstrukcijos, kryžminės konstrukcijos, klostinės statybinės konstrukcijos (klostės), pagal vyraujančių įtempių pobūdį – lenkiamosios statybinės konstrukcijos, gniuždomosios statybinės konstrukcijos, tempiamosios statybinės konstrukcijos (pvz., kabamosios konstrukcijos).
Statybinių konstrukcijų stiprumą, standumą, pastovumą tiria ir kuria metodus šiems rodikliams skaičiuoti, statybinėms kontrukcijoms projektuoti statybinė mechanika. Lietuvoje statybinių konstrukcijų moksliniai tyrimai pradėti 20 a. 6 dešimtmetyje Kauno politechnikos institute (A. Rozenbliumas). Toliau plėtojami Kauno technologijos universitete ir Vilniaus Gedimino technikos universitete.