statýbinių konstrùkcijų montãvimas, technologinių operacijų (dažniausiai mechanizuotų) visuma tam tikra tvarka sujungiant surenkamuosius elementus į stambesnę konstrukciją, statinį. Prie statybinių konstrukcijų montavimo dar priskiriamos transporto operacijos (surenkamųjų elementų gabenimas ir krovimas į sandėlį arba tik gabenimas, kai montuojama tiesiai nuo transporto priemonių).
Statybvietėje montuojamosios konstrukcijos išdėstomos pagal jų montavimo eilę krano veikimo zonoje: sunkesnės – arčiau, lengvesnės – toliau. Jei montuojama tiesiai nuo transporto priemonės, montuojamųjų elementų pristatymo laikas turi būti suderintas su jų montavimo laiku. Surenkamieji elementai montuojami tam tikra technologine seka atsižvelgiant į jų paskirtį statinyje. Skiriamas statybinių konstrukcijų montavimas iš smulkių elementų (pvz., sienų – iš blokų, laiptų – iš pakopų; darbo sąnaudos didelės, montavimo tempai lėti), konstrukcijų (kolonų, sijų, plokščių), konstrukcijų blokų (sustambintų konstrukcijų) ir viso statinio iš karto. Didelės konstrukcijos (didesnės kaip 24 m tarpatramio santvaros, ilgos kolonos, tūriniai blokai), kurias į montavimo vietą pristatyti sudėtinga, atvežamos dalimis ir stambinamos statybvietėje. Visai surinktos montuojamos elektros tiekimo linijų atramos, metaliniai dūmtraukiai, rezervuarai, radijo stiebai, kiti aukšti statiniai, dažnai naudojant 2 kranus ir kitus takelažinius įrenginius.
Montuojama taip: konstrukcija nuvaloma, apžiūrima, patikrinami matmenys, prireikus stambinama, laikinai sutvirtinama, tada pritaisomas kėlimo įtaisas (pakabos, traversa), konstrukcija pakeliama į montavimo vietą ir laikinai įtvirtinama konstrukcinėmis (elementai jungiami per paliktas ertmes, suvirinant metalines detales ar antdėklus, suveržiant varžtais), technologinėmis ir techninėmis priemonėmis (konduktoriais, fiksatoriais, atotampomis, sankabomis, įveržiamaisiais spyriais, pleištais, naudojami kolonų specialūs surinktuvai). Geodeziniais prietaisais patikslinus konstrukcijos padėtį ji galutinai pritvirtinama.
statybinių konstrukcijų montavimas
Surenkamųjų elementų nuolatinės jungtys turi būti stiprios, sandarios, atsparios temperatūros pokyčiams ir korozijai, tolygiai perduoti įtempius visoms konstrukcijoms. Surenkamieji elementai suspaudžiami (mediniai ir metaliniai – varžtais, gelžbetoniniai – įtempiant armatūrą), suklijuojami polimeriniais klijais (metaliniai, gelžbetoniniai, plastikiniai), suvirinami (metaliniai, plastikiniai), monolitinami skiediniu, polimeriniu mišiniu arba betonu (betoniniai, gelžbetoniniai). Kartais naudojami keli būdai, pvz., gelžbetoninių tiltų blokai pirma suklijuojami, po to suspaudžiami įtempus armatūrą. Sandūros sandarinamos sandarikliais, uždengiamos šilumą izoliuojančiomis medžiagomis, metaliniai įdėtinių detalių paviršiai apsaugomi antikorozinėmis medžiagomis.
Statybinių konstrukcijų montavimas tuo efektyvesnis, kuo montuojamųjų elementų masės sklaida mažesnė, geriau panaudojami pasirinkti mechanizmai ir jų galia, kuo stambesni elementai.
statybinių konstrukcijų montavimas: a ir b – laikinas montuojamųjų elementų tvirtinimas (a – įveržiamais spyriais, b – pleištais), c – gelžbetoninių kolonų sandūrų monolitinimas; 1 – spyris, 2 – pleištas, 3 – klojinys, 4 – monolitinė sandūra, 5 – skiedinio tiekimo vamzdis, 6 – orpūtė