statýbos ekonòmika, ekonomikos mokslo šaka, tirianti statybos kaip ūkio šakos plėtros dėsningumus ir efektyvumą. Analizuoja statybos ekonominę reikšmę nacionaliniame ūkyje ir ryšius su kitomis ūkio šakomis, investicijų į statybą, joje diegiamų naujų technologijų ekonominio efektyvumo vertinimo metodus ir jo didinimo būdus, statybinių medžiagų, mašinų, darbo jėgos, kitų ekonominių išteklių naudojimą statybos įmonėse, statybos planavimo, organizavimo, valdymo tobulinimo, darbo našumo didinimo klausimus, statybos rinką kaip nekilnojamojo turto rinkos sudėtinę dalį, statybos įmonių kainodaros, konkurencijos, finansų, kokybės vadybos problemas, statybos poveikį miestų ekonomikai, taip pat socialinį, ekologinį poveikį. Statybos ekonomika kuria statybos projektų ir techninių sprendimų ekonominės analizės ir vertinimo metodus, sudaro statybos darbų techninius ir ekonominius normatyvus natūrine ir vertine išraiška.
LIETUVOJE statybos ekonomiką (pirmiausia investicijų į statybos materialinę techninę bazę ekonominį efektyvumą) 20 a. 6 dešimtmečio pradžioje pradėjo tirti Ekonomikos institutas. Statybos ekonomiką plėtojo: K. Antanavičius, J. Maniušis, 21 a. pradžioje – R. Ginevičius, E. K. Zavadskas, A. Kaklauskas.
2708