Stãvropolio krãštas (Stavropolskij kraj) yra Rusijos Federacijos europinės dalies pietuose, Šiaurės Kaukaze, Šiaurės Kaukazo federalinėje apygardoje.
Plotas 66 127 km2. 2,79 mln. gyventojų (2018); gyvena daugiausia rusai (apie 80 % krašto gyventojų), armėnai (5,8 %), graikai (1,2 %), ukrainiečiai (1,1 %), yra čigonų, nogajų, azerbaidžaniečių, karačiajų ir kitų.
Piatigorsk
Centras – Stavropolis (433 931 gyventojas, 2018). Kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2018): Piatigorskas (145,8), Kislovodskas (129,5), Nevinnomysskas (117,4), Jessentukai (110,4), Mineraliniai Vandenys (74,7). Miesto gyventojų apie 57 % (2018). Gyventojų tankis 42,0 žm./km2. Stavropolio kraštas suskirstytas į 26 rajonus. Įkurtas 1924.
Didesniąją krašto paviršiaus dalį užima Stavropolio aukštuma, šiaurėje – lygumos, šiaurės rytuose – Kumos–Manyčiaus įduba, rytuose – Pakaspijo žemumos dalys, pietuose – Kaukazo kalnų papėdės (aukščiausia viršūnė – Beštau kalnas, 1402 m). Klimatas vidutinių platumų žemyninis. Sausio vidutinė temperatūra –5 ºC (kalnuose –10 ºC), liepos 22–25 ºC (kalnuose iki 14 ºC). Per metus lygumose iškrinta 300–500 mm, kalnų papėdėse – daugiau kaip 600 mm kritulių. Didžiausios upės: Kubanė, Kuma, Podkumokas, Jegorlykas, Kura, Manyčius. Nevinnomyssko, Didysis Stavropolio kanalai. Daug mažų ežerų (dauguma druskingi); didesnieji: Tambukansko (yra gydomojo purvo), Cagan Chako. Sengilejevo tvenkinys, dalis Chograiko tvenkinio. Dirvožemiai daugiausia juodžemiai, kaštonžemiai. Vyrauja stepių, yra pusdykumių augalijos; Stavropolio aukštumoje ir Kaukazo kalnų papėdėse auga lapuočių (ąžuolų ir skroblų) miškai.
vaizdas į kalnų upę (Stavropolio kraštas)
Gaunama nafta (Praskoveisko telkinys), gamtinės dujos (Sengilejevo), polimetalinė rūda. Krašto pietuose gausu mineralinio vandens išteklių (Piatigorsko, Kislovodsko, Jessentukų, Mineralinių Vandenų balneologiniai kurortai). Daug elektrinių; didžiausios – Stavropolio šiluminė elektrinė (galia 2400 MW, Solnečnodolske), Nevinnomyssko šiluminė elektrinė (galia 1670 MW; abi kūrenamos gamtinėmis dujomis), Kubanės III hidroelektrinė, IV hidroelektrinė (galia 87 ir 78 MW), Jegorlyko (30 MW). Mašinų (staklių, elektros įrenginių, kranų, priekabų; Stavropolyje) gamyba, naftos perdirbimo, chemijos (trąšų; Nevinnomysske), biochemijos, statybinių medžiagų, stiklo (Mineraliniuose Vandenyse), maisto (pieno, mėsos, konservų, gėrimų, cukraus; Georgijevske, Stavropolyje), tekstilės (vilnų; Nevinnomysske), odos (Budionnovske) pramonė. Ariamoji žemė sudaro 69% visų žemės ūkio naudmenų, didžiąją dalį užima pasėliai. Auginama javai, kukurūzai, saulėgrąžos, cukriniai runkeliai, linai, rapsai, sojos, garstyčios, daržovės, vynmedžiai (prie Piatigorsko), veisiama galvijai, avys, naminiai paukščiai.
kalnai netoli Kislovodsko
Per Stavropolio kraštą eina Maskvos–Rostovo prie Dono–Baku (Azerbaidžanas), Georgijevsko–Budionnovsko–Elistos geležinkeliai ir plentai. Baku (Azerbaidžanas)–Machačkalos–Tichorecko, Tengizo (Kazachija)–Novorossijsko naftotiekiai, Šiaurės Kaukazo–Centro, Goluboj potok (prasideda prie Izobilno) dujotiekiai, Mozdoko–Rostovo prie Dono (šakos į Stavropolį ir Budionnovską) naftos produktotiekis. Stavropolio, Mineralininių Vandenų tarptautiniai oro uostai.
Kislovodsk