stearino rūgštis

stearno rūgšts, oktadekãno rūgšts, CH₃(CH₂)₁₆COOH, sočioji monokarboksirūgštis. Molekulinė masė 284,48. Bespalvė vaško pavidalo medžiaga. Lydymosi temperatūra 69,6 °C, virimo temperatūra 376,1 °C, tankis 849 kg/m³, lūžio rodiklis 1,4337. Gerai tirpsta organiniuose tirpikliuose, blogai – vandenyje. Būdingos alifatinių karboksirūgščių cheminės savybės. Reaguodama su alkoholiais sudaro esterius, su šarmų tirpalais – druskas (stearatus). Stearino rūgštis – viena labiausiai paplitusių gamtoje sočiųjų riebalų rūgščių. Stearino rūgšties gliceridai yra pagrindinė riebalų ir lipidų sudedamoji dalis: pieno riebaluose jos yra 5–15 %, lajuje 18–30 %, kakavos pupelėse iki 34 %. Stearino rūgštis ir palmitino rūgšties mišinys vadinamas stearinu. Jis gaunamas hidrolizuojant riebalus arba aliejų ir distiliuojant gautą riebalų rūgščių mišinį. Gryna stearino rūgštis išskiriama etanolyje ištirpintą steariną veikiant etanoliniu magnio acetato tirpalu. Organizmuose stearino rūgštis sintetinama iš sacharidų kaip tarpinis riebalų rūgščių produktas. Daug stearino rūgšties yra gyvūnuose, augaluose mažai. Stearino rūgštis ir stearatai naudojami klijams, antioksidantams, plovikliams, paviršinio aktyvumo medžiagoms gaminti, kosmetikoje ir farmacijoje (įeina į kremų ir gydomųjų tepalų sudėtį), kaip priešputis, emulgatorius, minkštiklis, stearilo alkoholiui, oktadecilaminui sintetinti, Ca²⁺, Mg²⁺, Li⁺ jonams nustatyti.