stebtojas, asmuo, siunčiamas ribotomis teisėmis dalyvauti tarptautinės organizacijos veikloje. Stebėtojas deleguojamas, kai valstybė ar kitas darinys domisi organizacijos veikla, bet nėra jos narys ir nenori įsipareigoti ar atsakyti už jos sprendimus. Stebėtojas didesnę įtaką dažniausiai turi mažose ir specializuotose organizacijose, nes gali dalyvauti diskusijose (didelėse organizacijose tokia teisė dėl praktinių priežasčių ribota). Stebėtojas gali dalyvauti organizacijos institucijų posėdžiuose, bet neturi balso teisės, dažniausiai turi teisę kalbėti ar daryti pareiškimus raštu, gali neformaliai bendrauti su valstybių narių delegatais ir vykdyti lobistinę veiklą. Stebėtojas gauna organizacijos oficialius ir tų posėdžių, kuriuose dalyvavo, dokumentus.
Stebėtojo konkrečios teisės ir įsipareigojimai dažniausiai nurodomi organizacijos ir stebėtoją siunčiančio subjekto susitarimuose. Pagal atstovaujamus subjektus skiriami valstybių narių, valstybių, nesančių tarptautinės organizacijos narėmis, nacionalinių išsivadavimo judėjimų, kitų tarptautinių organizacijų stebėtojai. Stebėtojai gali turėti nuolatines misijas organizacijose (pvz., Šveicarija turi nuolatinę stebėtojų misiją Jungtinėse Tautose).
Lietuva stebėtojus turi įvairiose tarptautinėse organizacijose, pvz., Tarptautinėje frankofonijos organizacijoje (nuo 1999), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (nuo 2000).