stebul, lietuvių muzikos instrumentas – pučiamasis lūpinis aerofonas arba mirlitonas, arba mušamasis idiofonas. Unikalus javų kūlimo, Joninių arba laidotuvių apeigų lauko signalinis muzikos instrumentas, kai kur naudotas iki 20 a. pradžios. Signaliniai garsai išgaunami trejopai. Buvo pučiama į senos medinašės stebulės kiaurymę kaip į lūpinį aerofoną, iškėlus stebulę rankose arba aukštėliau atrėmus į tvorą, ūkio padargus; garsas žemas, stiprus, toli sklindantis. Pučiamą stebulės kiaurymės pusę uždengus kiaulės pūslės membrana, buvo pučiama lūpomis vibruojant, trimituojant kaip mirlitonu; garsas stiprokas, birbiančio tembro. Padubysio valsčiuje ūkininkas, pirmasis pernakt baigęs javų kūlimą, tokiais stebulės signalais paryčiais džiugiai pranešdavo kaimui apie kūlės pabaigtuves. Tais pačiais būdais valsčiaus jaunimas pūsdavo stebulę, švęsdamas Jonines. Plungės krašte dviejų vyrų iškeltą ant karties užmautą stebulę mušdavo trečiasis, kviesdamas kaimynus padėti sargdinti ar marinti sunkų ligonį.
L: V. Trinka Baigtuvių papročiai / Gimtasis kraštas 1935 nr. 1(5).
1352