Stefanija Ladigienė

Stefanija Ladigienė

Ladigenė Stefanija, Paliulýtė 1901 01 23Vabalninkas 1967 09 18Vilnius, lietuvių visuomenės ir politikos veikėja, publicistė, pedagogė. K. Ladygos žmona, M. Ladigaitės-Vildžiūnienės motina. Mokydamasi Biržų keturių klasių mokykloje įstojo į Ateitininkų federaciją. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui pasitraukė į Rusiją, tęsė mokslus Petrogrado gimnazijoje. 1918 Tambove aukso medaliu baigė Žiburio draugijos mergaičių gimnaziją. 1918 06 grįžo į Lietuvą, Vilniuje dirbo korespondente Prekybos ir Pramonės banke, sekretoriavo kalbininkui J. Jablonskiui. Nuo 1919 gyveno Kaune, dirbo sekretore Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo ir matavimo departamente, lankė lietuvių ir prancūzų kalbų kursus.

1920–22 pirmoji žurnalo Moteris redaktorė, dirbo laikraščio Lietuva redakcijoje, redagavo žurnalą Naujoji vaidilutė. Straipsniuose skelbė, kad moterys turi pačios užsidirbti pragyvenimui, užsiimti prasminga veikla, stengtis lavintis, būti laisvos ir savarankiškos, nepamiršdamos savigarbos, orumo bei atsakomybės šeimai.

Stefanija ir Kazys Ladigos (1927)

S. Ladigienė (sėdi pirma iš kairės) su kitais Krikščionių demokratų frakcijos Seimo nariais (1926)

1922–23 stažavo Šveicarijoje, Čekoslovakijoje. 1925–27 Lietuvos universiteto Teologijos-filosofijos fakultete studijavo filosofiją, pedagogiką, psichologiją ir sociologiją. Marijampolės gimnazijoje dėstė prancūzų kalbą ir kūno kultūrą, aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje. 1926 pagal Lietuvos krikščionių demokratų partijos sąrašą išrinkta į Seimą, iki 1927 04 12 buvo Krikščionių demokratų frakcijos narė. Po Gruodžio septynioliktosios perversmo (1926) Seimą paleidus (1927 04), o vyrą generolą leitenantą K. Ladygą išleidus į atsargą (1927 09), šeima persikėlė į Gulbinėnus. Gyvendama Gulbinėnų dvare S. Ladigienė rašė straipsnius, rengė kursus kaimo moterims, organizavo vietos gyventojų saviveiklą. Lietuvai atgavus Vilnių, nuo 1939 rudens mokytojavo Vilniaus amatų mokykloje.

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje (1944–46) savo namuose Vilniuje slėpė ir išgelbėjo iš Kauno geto pabėgusią I. Veisaitę. Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai dalyvaudavo slaptuose ateitininkų susirinkimuose (juose lankėsi ir saugumo agentas provokatorius J. A. Markulis). 1946 03 14 suimta MGB. MVD Karo tribunolo nubausta 10 m. kalėti. Iki 1955 pabaigos kalėjo Pečioros ir Taišeto lageriuose, 1956–57 gyveno tremtyje Irkutsko srityje (su sūnumis Algiu Marijonu ir Benediktu Pijumi, ištremtais 1948–49). 1957 grįžo į Lietuvą, gyveno dukters M. Ladigaitės-Vildžiūnienės ir jos vyro skulptoriaus V. Vildžiūno namuose.

S. Ladigienė tremtyje Kasjanovkoje (Čeremchovo rj.) su vaikais Algiu Marijonu (dešinėje), Benediktu Pijumi (kairėje) ir Jone (Joana), atvykusia aplankyti (1957)

Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius (1992, po mirties). Pasaulio tautų teisuolė (1993, po mirties).

-Ladygienė

S. Ladigienė (1946)

3225