Steigiamàsis Semas, Lietuvos Respublikos aukščiausioji valstybės valdžios institucija 1920–22.
Istorinės aplinkybės ir rinkimai
Visose po I pasaulinio karo atsikūrusiose šalyse buvo renkami parlamentai; šis procesas turėjo vykti ir Lietuvoje. Steigiamojo Seimo reikėjo vidaus politiniam stabilumui, jis turėjo paneigti priešiškų jėgų kaltinimus, kad Lietuvos žmonės nepriklausomybės nenori ir kad ji tėra saujelės žmonių idėja. Būtinybę rinkti Steigiamąjį Seimą numatė ir 1917 09 18–22 Vilniuje įvykusi Lietuvių konferencija, tai pabrėžta Lietuvos Tarybos 1918 Vasario 16 Akte. Steigiamojo Seimo rinkimuose daugumą balsų gavo partijos, kurių nariai ir rėmėjai tikėjosi, kad išrinkus visiems šalies žmonėms atstovaujančią valdžią nepriklausoma Lietuva sulauks tarptautinio pripažinimo (geri santykiai iki tol buvo palaikomi tik su Vokietija, net su Latvija dėl sienų jausta įtampa).
Steigiamojo Seimo rinkimų agitaciniai plakatai (1920; Lietuvos centrinis valstybės archyvas)
Steigiamojo Seimo rinkimų apylinkė Radviliškyje (1920 04; Lietuvos centrinis valstybės archyvas)
1919 11 20 Lietuvos Taryba priėmė Lietuvos Steigiamojo Seimo rinkimų įstatymą (įsigaliojo 1919 12 02). Pagal jį laisvoje Lietuvos teritorijoje turėjo būti išrinkta 112 Seimo narių, o Lenkijos okupuotose teritorijose – 108 nariai (Vilniaus apygardoje – 30, Lydos – 29, Balstogės – 27 ir Gardino – 22 nariai). 1920 pradžioje atstovauti Mažajai Lietuvai numatyta išrinkti 9 narius, jie turėjo būti renkami faktiškai vien tik Klaipėdos krašte (tačiau nuo 1920 02 15 šios teritorijos valdymą perėmė prancūzų karinė valdžia). Iš viso tose vietose, kur dėl pasikeitusių aplinkybių rinkimų į Steigiamąjį Seimą nebuvo galima surengti, turėjo būti išrinkta 117 narių (net 5 daugiau nei laisvoje Lietuvos teritorijos dalyje). Steigiamojo Seimo rinkimai įvyko 1920 04 14–16. Per pirmus Lietuvoje visuotinius, lygius, slaptus, tiesioginius rinkimus (balsavo 90 % rinkėjų) pagal proporcinę sistemą išrinkta 112 (iki Seimo darbo pabaigos – 150, iš jų – šeši Vasario 16 Akto signatarai) Steigiamojo Seimo narių.
rinkimai į Steigiamąjį Seimą Alytuje (1920 05 14)
1920 05 15 į pirmąjį posėdį susirinkus Steigiamajam Seimui baigėsi laikinumo laikotarpis – Seimas turėjo pakeisti Laikinosios Konstitucijos galiojimą, baigti Lietuvos laikinosios vyriausybės darbą. Steigiamasis Seimas t. p. turėjo nustatyti šalies santvarką, priimti Konstituciją, paskelbti esmines reformas, nustatyti santykius su kaimynais.
Nariai
Iš 112 išrinktųjų Steigiamojo Seimo narių 59 priklausė Krikščionių demokratų blokui, 29 – Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos ir Lietuvos valstiečių sąjungos blokui, 13 – Lietuvos socialdemokratų partijai, 10 mandatų gavo tautinės mažumos (žydai – 6, lenkai – 3, vokiečiai – 1), išrinktas vienas nepartinis. Į Steigiamąjį Seimą išrinkta politinių partijų įžymių veikėjų: Lietuvių krikščionių demokratų partijos pirmininkas M. Krupavičius, Tarybos nariai K. Bizauskas, Justinas Staugaitis, A. Stulginskis, A. Tumėnas, kunigai K. S. Šaulys, Juozas Vailokaitis, finansininkas ir pramonininkas Jonas Vailokaitis, ministrai V. V. Čarneckis, E. Draugelis, socialistai liaudininkai K. Grinius, G. Petkevičaitė-Bitė, A. Rimka, M. Sleževičius, socialdemokratai S. Kairys, K. Bielinis, J. Plečkaitis, V. Požela, V. Čepinskis, V. Sirutavičius, žydai (visi teisininkai) Ozeris Finkelšteinas, N. Fridmanas, M. Soloveičikas, Lietuvos Tarybos nariai S. Rozenbaumas, N. Rachmilevičius.
Krikščionių demokratų frakcijos nariai (1920, pirmoje eilėje sėdi trečias iš dešinės Steigiamojo Seimo pirmininkas A. Stulginskis, ketvirtas – vicepirmininkas Justinas Staugaitis, antroje eilėje stovi trečias iš dešinės Krikščionių demokratų partijos vadovas M. Krupavičius, ketvirtas – J. Purickis; Lietuvos centrinis valstybės archyvas)
Steigiamojo Seimo nario A. Tumėno liudijimas (1921 01 25; Lietuvos centrinis valstybės archyvas)
Be išvardytųjų, dauguma Seimo narių visuomenei buvo mažai girdėti ar visai nežinomi; tarp Seimo atstovų buvo 15 ūkininkų, 7 darbininkai, 4 amatininkai, 11 kunigų, 13 pedagogų, po 11 teisininkų, gydytojų ir vaistininkų, 7 kariškiai, 15 valdininkų ir tarnautojų, po 3 rašytojus ir agronomus, 9 kitų profesijų atstovai. Pagal amžių Steigiamasis Seimas buvo labai jaunas: 1/3 narių buvo iki 30, 40 % – nuo 31 iki 40, 10 % – vyresni nei 50 metų. Išrinktos 5 moterys: G. Petkevičaitė-Bitė, M. Galdikienė, Ona Muraškaitė-Račiukaitienė, Emilija Spudaitė-Gvildienė, Salomėja Stakauskaitė.
Pirmasis posėdis
1920 05 15 į Steigiamojo Seimo pirmąjį posėdį Kauno teatro salėje susirinkusius 105 išrinktuosius narius ir iškilmių svečius pasveikino Valstybės prezidentas A. Smetona. Jis paskelbė, kad pirmajam posėdžiui pirmininkaus vyriausia Seimo narė rašytoja G. Petkevičaitė-Bitė (vyriausias Steigiamojo Seimo narys buvo žydų frakcijos atstovas S. Rozenbaumas, tačiau jis nemokėjo lietuviškai). Posėdžio sekretore tapo jauniausia Steigiamojo Seimo narė Ona Muraškaitė (jauniausias atstovas buvo karininkas A. Matulaitis – vienintelis Steigiamojo Seimo narys, vėliau žuvęs mūšyje už Lietuvos laisvę). Steigiamąjį Seimą sveikino Didžiosios Britanijos, Latvijos, Lietuvos gudų, miestų atstovai, Vilniaus ir Vilniaus apskrities lietuviai.
1920 05 12 prezidento A. Smetonos aktas dėl Steigiamojo Seimo atidarymo (Lietuvos centrinis valstybės archyvas)
prezidentas A. Smetona, ministras pirmininkas E. Galvanauskas (centre), kiti valstybės pareigūnai, išrinktieji Steigiamojo Seimo nariai Seimo atidarymo šventėje Kaune (1920 05 15; Lietuvos centrinis valstybės archyvas)
Steigiamojo Seimo pirmininku balsų dauguma (gavo 62 balsus) išrinktas A. Stulginskis. Pirmuoju sekretoriumi tapo valstietis liaudininkas L. Natkevičius. Per pirmąjį posėdį Steigiamasis Seimas nesuskubo sudaryti naujos vykdomosios valdžios, todėl išrinktasis pirmininkas A. Stulginskis įgaliojo Valstybės prezidentą, Ministrų Kabinetą, Valstybės kontrolę ir vyriausiąjį kariuomenės vadą eiti savo pareigas tol, kol Steigiamasis Seimas nurodys, kam šios pareigos bus pavestos.
Darbai
Steigiamasis Seimas intensyviai dirbo iki 1922 10. Sudaryta 28 Seimo komisijos ir pakomisės, jos surengė apie 2000 posėdžių. Juose rengtos reformos, įstatymai, kontrolės mechanizmai, derybų instrukcijos. Steigiamasis Seimas pradėjo sisteminti įstatymų leidybą, priėmė 268 įstatymus ir kitus teisės aktus. Iš jų svarbiausi: 1920 05 15 pirmame posėdyje vienbalsiai priimta Seimo pirmininko A. Stulginskio pasiūlyta Nepriklausomybės deklaracija, kurioje skelbiama nepriklausoma Lietuvos valstybė kaip demokratinė respublika, 1920 06 02 (įsigaliojo 06 12) – Laikinoji Lietuvos Valstybės Konstitucija, 1922 08 01 (įsigaliojo 08 06) – parlamento pirmenybę kitų valdžių atžvilgiu įtvirtinanti nuolatinė Lietuvos Valstybės Konstitucija, t. p. priimti Žemės reformos, Piniginio vieneto, Lietuvos banko įstatymai (visi trys 1922). 1920 06 19 patvirtinta K. Griniaus Vyriausybė. Steigiamasis Seimas ratifikavo svarbiausias tarptautines sutartis ir kruopščiai kontroliavo vyriausybių veiklą, paruošė sąlygas tam, kad 1921 09 Lietuva taptų Tautų Sąjungos nare ir kad ją de jure pripažintų didžiosios valstybės.
Lietuvos socialistų liaudininkų, demokratų ir Lietuvos valstiečių sąjungos bloko nariai (1920, centre stovi G. Petkevičaitė-Bitė, už jos antroje eilėje – K. Grinius, antroje eilėje ketvirtas iš dešinės – Steigiamojo Seimo vicepirmininkas Jonas Staugaitis; Lietuvos centrinis valstybės archyvas)
1920 10–1921 02 Steigiamasis Seimas buvo išsiskirstęs. Lenkijos kariniams daliniams puolant Lietuvą daug Seimo atstovų įvairiais būdais gynė valstybę. Tuo metu veikė Mažasis Seimas (priėmė 25 įstatymus).
A. Svarauskas Steigiamasis seimas ir Lietuvos Respublikos kūrimas 1920–1922 metais Vilnius 2020.
1277