Steinunn Sigurðardóttir

Sigurðardóttir Steinunn (Steinun Sgurdardoutir) 1950 08 26Reikjavikas, islandų rašytoja. 1972 baigė Dublino universitetą (filosofiją ir psichologiją). Dirbo radijo ir televizijos žurnaliste. Gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, Japonijoje, Europos įvairiose šalyse. Nuo 1982 dirba tik kūrybinį darbą. Parašė poezijos (rinkiniai Nuolatybės / Sífellur 1969, Ten ir tada / Þar og þá 1971, Pėdsakai / Verksummerki 1979, Bulvių princesė / Kartöfluprinsessan, Karviašūdis ir šiaurės pašvaistė / Kúaskítur og norðurljós, abu 1991, Karšta meilė / Hugástir 1999, Apie meilę ir kraštą / Ástarljóð af landi 2007), apsakymų (rinkiniai Gretimo miestelio istorijos / Sögur til næsta bæjar 1981, Romanai / Skáldsögur 1983), romanų (Laiko vagis / Tímaþjófurinn 1986, Paskutinis žodis / Síðasta orðið 1990, Žuvų meilė / Ástin fiskanna 1993, Širdies vieta / Hjartastaður 1995, Hanamis: sakmė apie Haulfdauną, Fergaus sūnų / Hanami: Sagan af Hálfdáni Fergussyni 1997, Ledynų teatras / Jöklaleikhúsið 2001, Šimtas vėjelio durų / Hundrað dyr í golunni, 2002, Saulės žirgas / Sólskinshestur 2005, Tobulas mylimasis / Góði elskhuginn 2009). Romanai skiriasi forma ir turiniu, turi postmodernizmo bruožų, juose nėra žanrų ribų (tarp prozos ir poezijos, realistinio pasakojimo ir mito, pasakos, liaudies sakmės). Būdinga humoras, ironija, žodžių žaismas. Dažniausios temos – meilė, įvairios jos apraiškos, išsiskyrimas, sudaužyti jausmai, asmenybės nuopuolis, saviieška. Keliami egzistenciniai klausimai, svarstoma apie laiką, būties trumpalaikiškumą, nagrinėjama asmenybės pokyčių ir daugialypiškumo problemos. Herojės (rečiau herojai) – įvairių likimų, stiprios, savarankiškos asmenybės, bando valdyti savo gyvenimą, viską pradėti iš naujo, kartais jie virsta tautosakos personažais: pabaisomis, vampyrais, šmėklomis, gyvatėmis. Dar parašė radijo ir televizijos pjesių, Islandijos prezidentės V. Finnbogadóttir biografiją (1988), knygą vaikams Tetos bokštas (Frænkuturninn 1998). Išvertė užsienio rašytojų kūrinių.

2032