stèlė (gr. stēlē – stulpas), centrnis vẽlenas, aukštesniųjų augalų stiebo ir šaknies vidinė dalis, esanti po epidermiu ir žieve. Susideda iš periciklo, indų kūlelių, šerdies ir šerdies spindulių. Susidaro iš stiebo ir šaknies augimo kūgelių vidurinės dalies pleromo. Stelės skersinio pjūvio viduryje būna šerdis, pakraštyje periciklas. Paprasčiausios sandaros stelė yra haplostelė. Kai kurie vertikaliai augantys pataisai turi aktinostelę. Dauguma pataisų turi plektostelę. Joje mediena išsidėsčiusi juostelės pavidalo pluoštais, tarp kurių yra karniena. Dauguma sporinių induočių turi sifonostelę. Jos centre yra šerdis. Pastarąją supa mediena ir karniena. Labai lapuoto ir šakoto augalo stelė panaši į cilindro formos tinklą ir vadinama diktiostele. Spygliuočiai medžiai ir magnolijainių klasės augalai turi eustelę. Lelijainių klasės augalai turi ataktostelę. Jos indų kūleliai padrikai išsimėtę pagrindiniame audinyje. Daugelio augalų, kurių stiebas ir šaknis dėl brazdo ląstelių dalijimosi storėja ir antriniu būdu, stelė pakinta.
-ataktostelė; -diktiostelė; -plektostelė