stenografija

stenogrãfija, greitraštis, rašymas specialiais ženklais ir trumpiniais. Tikslas – greitai užrašyti norimą informaciją. Stenografija naudoja kiekvienai kalbai savitas taisykles. Metodai, taikomi vienoms kalboms, dažnai negali būti taikomi kitoms. Stenografiją naudojo žurnalistai, konferencijų vertėjai (vertimo žodžiu), parlamentų, teismų ir kitų posėdžių sekretoriai, referentai, raštininkai. Nuo 20 amžiaus vidurio stenografija mažai taikoma. Kalbėtojo kalbai užrašyti naudojamos kompiuterinės garso įrašymo ir atkūrimo programos. Jos leidžia įrašą stabdyti, tęsti arba kartoti, kalbos (pranešimo) tekstą užrašyti išlaikant autentiškumą ir jį operatyviai redaguoti. Lietuvoje stenografijos sistemą sukūrė J. Stabinis. Išleista vadovėlių (1926, 1936, 1962). 6–7 dešimtmetyje stenografija buvo dėstoma Vilniaus universitete.