Makarov Stepan (Stepanas Makãrovas) 1849 01 08Nikolajev (dab. Mykolajiv, Ukraina) 1904 04 13prie Port Artūro (dab. Liušun, Kinija), Rusijos karo veikėjas, jūrų karybos teoretikas, okeanografas. Viceadmirolas (1896). Nuo 1869 karo laivyno karininkas. Tarnavo Tolimųjų Rytų, Baltijos, Juodosios jūros laivynuose. Nuo 1886 – karo laivo vadas, nuo 1890 Baltijos laivyno jaunesnysis flagmanas, nuo 1891 jūrų artilerijos vyresnysis inspektorius (sukonstravo artilerijos sviedinių specialius antgalius priešo laivų šarvams pramušti), nuo 1894 eskadros vadas, nuo 1899 Kronštadto uosto vyriausiasis vadas. Per 1904–05 Japonijos–Rusijos karą paskirtas Ramiojo vandenyno eskadros vadu; žuvo šarvuočiui Petropavlovsk užplaukus ant japonų minininkų padėtos minos.
Pagal S. Makarovo pasiūlymus Rusijos karo laivyne įdiegta daug naujovių. 1876 S. Makarovas siūlė kurti torpedinius katerius ir specialius laivus jiems į priešo stovėjimo vietą gabenti. Per 1877–78 Rusijos–Turkijos karą S. Makarovo iniciatyva priešo laivams naikinti panaudotos prie katerių ant ilgų karčių pritvirtintos minos, t. p. pirmąkart Rusijos laivyne – savaeigė mina (torpedos prototipas). S. Makarovas parašė daugiau kaip 50 mokslinių, daugiausia jūrų karybos, darbų. Siūlė planus, kaip konstruoti karo laivus, kad juos būtų sunkiau nuskandinti, plėtojo šarvuotų laivų kovos taktiką, nagrinėjo, kaip kinta jūreivių ir karininkų lavinimas ir pratybos diegiant modernesnę ginkluotę. 1881 Bosfore atrado povandeninę srovę (knyga Apie Juodosios ir Viduržemio jūrų vandens apykaitą / Ob obmene vod Černogo i Sredizemnogo morej 1885), kaip korvetės Vitiaz vadas 1886–89 ir kaip karo eskadros vadas 1894–1896 apiplaukė aplink pasaulį (okeanografiniai tyrimai apibendrinti knygoje „Vitiaz“ ir Ramusis vandenynas / „Vitjaz′“ i Tichij okean 2 t. 1894). Vadovavo ledlaužio Jermak statybai, su juo 1899 ir 1901 tyrė Arktį, parašė knygą Apie Arkties vandenyno tyrimus (Ob issledovanijach Severnogo Ledovitogo okeana 1897).