stèpė (< sl.), vidutiniškai šilto ir paatogrąžių klimato regionų, esančių žemyninėse srityse, biomas. Stepę sudaro daugiamečių, giliai įsiskverbiančias šaknis ir šakniastiebius turinčių žolių bendrijos.
Medžių ir krūmų nėra, retai auga pavieniui, jų sąžalynai susidaro tik upių ir kitų vandens telkinių pakrantėse. Pagal klimato ypatybes stepės skirstomos į tikrąsias stepes (esančias vidutiniškai šilto klimato srityse) ir paatogrąžių stepes (paatogrąžių klimato srityse). Paatogrąžių stepės yra pereinamojo pobūdžio ir turi kai kurių savanoms būdingų bruožų arba laipsniškai pereina į savanas. Tikrosios stepės yra pusiau aridinio klimato srityse, kuriose per metus iškrinta 250–500 mm kritulių, daugiausia vėsiuoju arba šaltuoju laikotarpiu. Būdingi dideli temperatūrų svyravimai per parą ir metus. Vasarą dieną temperatūra pakyla iki 30 ºC, naktimis atvėsta iki 0 °C. Vasaros vidutinė temperatūra apie 30 ºC (iki 40 ºC), žiemos – –20–30 ºC (iki –40 ºC). Dirvožemiai humusingi, labai derlingi (vyrauja juosvažemiai, juodžemiai, kaštonžemiai, druskingi sūrožemiai ir druskožemiai).
vasara stepėje
Tikrosios stepės laipsniškai pereina į miškastepes arba pusdykumes. Paatogrąžių stepėse būna trumpas drėgnasis ir ilgas sausasis laikotarpiai. Tikrosios stepės paplitusios Vidurio ir Pietryčių Europoje, Vidurio ir Pietvakarių Azijoje, Šiaurės Amerikoje, Pietų Amerikoje. Šiaurės Amerikoje stepe vadinama prerija, Pietų Amerikoje – pampa. Paatogrąžių stepės yra Viduržemio jūros regione, Pietų Azijoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje. Tikrosiose stepėse vyrauja ašuotės, dirsuolės, eraičino, soruolės, ašaruolės, aristidos, barzdočio, soros, paatogrąžių stepėse – aristidos, cenchro, soros, soruolės, temedos, sorgo, žiaudės ir kiti miglinių šeimos genčių augalai. Tikrosiose stepėse didelė astrinių, gvazdikinių, pupinių šeimų ir kitų atviroms buveinėms būdingų augalų rūšių įvairovė. Daug stepių sunaikinta, nes dideli jų plotai paversti dirbamais laukais, ganyklomis.
arkliai Azijos stepėje
849