Mallarmé Stéphane (Stefanas Malarm) 1842 03 18Paryžius 1898 09 09Valvins (Île-de-France’o administracinis regionas), prancūzų poetas. Vienas žymiausių prancūzų simbolistų. 1860 baigė licėjų Sense (Burgundijos administracinis regionas). 1862 tobulino anglų kalbą Londone, nuo 1863 ją dėstė Tournone, 1866–67 – Besançone, 1867–71 – Avignone, 1871–94 – Paryžiuje. Poezijai darė įtaką Ch. Baudelaire’o, E. Poe (išvertė proza jo eilėraščius) ir parnasiečių kūryba. Nuo 1880 Paryžiuje rengė literatūrinius antradienius, kuriuose lankydavosi dailininkas É. Manet, rašytojas J. K. Huysmansas, kompozitorius C. A. Debussy. 1885 aplink S. Mallarmé susibūrę poetai pasiskelbė simbolistais.
Stéphane Mallarmé
Poezijos rinkinyje Šiuolaikinis Parnasas (Le Parnasse contemporain 1866) išspausdintuose pirmuosiuose eilėraščiuose Žydrynė (L’Azur 1864), Jūros vėjas (Brise marine 1865) vyrauja bodleriškos temos: pasaulio priešiškumas, harmonijos ilgesys. Žydras dangus, jūra simbolizuoja idealą, viliojantį bejėgį poetą, kuris negali pabėgti nuo jų amžino šauksmo. Siekė suartinti poeziją su muzika, kurti nuotaiką ne vien žodžių prasme, bet ir sąskambiais, siūlė skaityti 14 soneto eilučių vienu metu, kaip skaitoma simfonijos partitūra. Transcendentinis idealus pradas perteikiamas užuominomis, aliuzijomis, nuotaika. Eklogoje Fauno popietė (L’Après-midi d’un faune 1865) meistriškai atkuria juslingą gamtos nuotaiką, įkvėpusią C. A. Debussy simfoninį preliudą Fauno popietė (1894). Draminėje poemoje Erodiada (Hérodiade 1867) iškeliamas siaubo grožis, kuriuo mėgaujasi nuo kasdienybės bėganti herojė ir pats poetas. Sonete Edgaro Poe kapas (Le Tombeau d’Edgar Poe 1875) pabrėžiama, kad poetas tampa pačiu savimi tik amžinybėje. Nepasitenkinimas tikrove atsispindi viename geriausių paskutinių sonetų Gulbė (Le Cygne 1896) – poetas blaškosi it ežero lede įšalusi gulbė, bet kaltas jis pats, nes neapdainavo gyvenimo, neigė pasaulį, kurio šaltis jį stingdo. Tragiška pasaulėjauta ryškiausiai atsispindi poemoje Sėkmė niekada nepanaikins atsitiktinumo (Un Coup de dès jamais n’abolira le hasard 1897), parašytoje vienu sakiniu pakopomis, įstrižai per 2 puslapius, naudojant skirtingą šriftą, derinant vizualias ir muzikines priemones. Žmogaus gyvenimas lyginamas su žaidimu kauliukais – atsitiktinė sėkmė nepanaikina pralaimėjimo.
Kūryba hermetiška, poezija – neapčiuopiama paslaptis, atskleidžiama garsų sugestija. Siekdamas absoliuto siūlė išlaisvinti poeziją iš kalbos varžtų, pasinerti tyloje. Apmąstymai išleisti rinkinyje Variacijos viena tema (Variations sur un sujet 1896).
S. Mallarmé tapo simbolistų mokytoju, turėjo didelę įtaką moderniosios poezijos raidai.
R: S. Mallarmé Œuvres complètes Paris 1956.
510