stèpių zònos, Šiaurės ir Pietų pusrutulių subtropinių ir vidutinių juostų geografinės zonos, kurių gamtinį kraštovaizdį sudaro stepės. Šiaurės pusrutulyje ir Australijoje stepių zonos yra žemynų vidurinėse dalyse, Pietų pusrutulyje – arčiau rytinės pakrantės.
Paviršiaus reljefas lyguminis, klimatas sausas ir šiltas. Dėl negausių kritulių hidrografinis tinklas retas, upių nuotėkis nedidelis (didžiausias pavasarį), vasarą upės dažnai išdžiūsta.
Vyrauja kaštonžemiai, juodžemiai, juosvažemiai, verstžemiai, yra sūrožemių ir druskožemių. Dirvožemių erozija. Nuo smarkių vėjų apsiginti sodinamos apsauginės juostos.
Gausi žolinė augalija su retais krūmais ir pavieniais medžiais. Natūralių stepių kraštovaizdžių likę tik saugomose teritorijose, daugumoje stepių plėtojama žemdirbystė arba ganyklinė gyvulininkystė. Auginama kviečiai, sojos, kukurūzai, soros, saulėgrąžos.
Gausu graužikų (veisiasi starai, žiurkėnai, pelėnai, pelės, triušiai, šokliai, švilpikai), paplitę kiškiai, lapės, antilopės, kengūros. Veisiasi plėšrieji paukščiai (vanagai, palėsakaliai, sakalai, lingės), gausu vabzdžių
Vidutinių juostų stepių zonos
Vidutinių juostų stepių zonos yra Europoje (Dunojaus žemupio lygumoje), Azijoje (Mongolijoje, Kinijoje), Šiaurės Amerikoje (išilgai Uolinių kalnų rytinių priekalnių), Pietų Amerikoje (Patagonijos pietvakariuose, Andų priekalniuose). Didžiausias masyvas (ilgis iš vakarų į rytus apie 8000 km, plotis 300–1000 km,) tęsiasi per Europą ir Aziją (nuo Vengrijos per Ukrainą, Centrinę Aziją iki Mandžiūrijos). Altajaus kalnai jį dalija į vakarinę dalį (nuo Dunojaus žemupio lygumos iki Altajaus; ilgis apie 4000 km, plotis 300–1000 km) ir rytinę dalį (nuo Altajaus iki Didžiojo Chingano kalnagūbrio; ilgis apie 2500 km, plotis 600–800 km).
Klimatas sausas žemyninis. Metinės ir paros temperatūrų svyravimo amplitudės vienos didžiausių pasaulyje. Vasaros karštos ir saulėtos (vidutinė temperatūra 20–24 °C), žiemos šaltos (vidutinė temperatūra nuo 0 iki –30 °C). Per metus iškrinta 200–450 mm kritulių (daugiausia vasaros pradžioje). Žiemą sniego danga plona. Dažni smarkūs vėjai, sausvėjai, dulkių ir sniego pūgos. Iš vakarų į rytus kritulių ir temperatūrų kontrastai metų bėgyje didėja.
Reljefas erozinis, daug raguvų ir griovų, negiliose įdubose yra ežerų.
Dirvožemiai derlingi, bet dėl ilgo sausojo laikotarpio turi būti drėkinami.
Vešli žolinė augalija.
Subtropinių juostų stepių zonos
Subtropinių juostų stepių zonos yra išsidėsčiusios tarp 25° ir 40° šiaurės ir pietų platumos (Europoje – Užkaukazėje, Kuros–Arakso žemumoje; Šiaurės Amerikoje – Kalifornijos slėnyje, Kolorado plynaukštėje, Didžiosiose Lygumose, Meksikos kalnyno vidurinėje dalyje; Pietų Amerikoje – La Platos žemumoje ir Andų rytiniuose priekalniuose; Afrikos šiaurinėje ir pietrytinėje dalyse; Australijos pietinėje ir pietvakarinėje dalyse).
Vasaros karštos (vidutinė temperatūra 20–25 °C), žiemos švelnios (5–12 °C), be sniego. Per metus iškrinta 500–600 mm kritulių. Dažnos sausros, dėl kurių vegetacinis periodas gali sutrumpėti iki 3–4 mėnesių. Stepių zonose, esančiose žemynų rytinėse dalyse, daugiausia lyja vasarą, vakarinėse dalyse – žiemą. Dažni stiprūs vėjai.
Auga daugiausia varpinės žolės, vietomis krūmai. Upių slėniuose yra galerinių miškų, vandenskyrose – į sausas savanas panašių krūmuotų stepių.