Steponas Batoras (A. Lafosse’o ir kitų litografija, 1856, Lietuvos dailės muziejus)
Bãtoras Steponas (vengr. István Báthory, lenk. Stefan Batory) 1533 09 28Szilágysomlyó (Transilvanija, dabar Simleul Silvaniei, Rumunija) 1586 12 12Gardinas (palaidotas Krokuvoje), Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (nuo 1576). 1571–76 Transilvanijos (priklausė Vengrijai) kunigaikštis.
Atėjimas į sostą
Stepono Batoro portretas (aliejus, 1583, dailininkas M. Koberis, Kunigų misionierių istorinis muziejus Krokuvoje)
Abiejų Tautų Respublikos valdovu tapo įvairioms grupuotėms šalyje kovojant dėl kandidato į sostą. Viena elekcinio seimo dalis, daugiausia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ir Prūsijos atstovai, 1575 12 12 valdovu siūlė Šventosios Romos imperijos imperatorių Maksimilianą II (iš Habsburgų dinastijos), kita, daugiausia Lenkijos atstovai, – 1575 12 14 – Steponą Batorą (po to, kai jis vedė mirusio Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto seserį Oną Jogailaitę). Po ilgų derybų su lenkais LDK atstovai, vadovaujami J. Chodkevičiaus, 1576 06 29 paskelbė Steponą Batorą didžiuoju kunigaikščiu (10 12 Maksimilianas II mirė), šiam specialiu raštu pripažinus, kad Abiejų Tautų Respublika yra Lenkijos karalystės ir LDK – dviejų lygiateisių ir savarankiškų valstybių – federacija, pažadėjus išplėsti LDK teritoriją, bendruosius seimus šaukti pakaitomis Lenkijoje ir LDK, LDK kariuomenės vadais neskirti lenkų, atsisakyti valstybės naudai Žygimanto Augusto ir jo motinos Bonos Sforzos turėtų privačių valdų.
Nors daugumos pažadų netesėjo, jo raštai padėjo jungtinėje valstybėje suformuoti savarankišką, juridiškai lygiateisį LDK statusą. LDK didikai pasirinko Steponą Batorą, nes suprato, kad jis geriau tiks vadovauti karui su Rusija dėl Livonijos. Steponas Batoras Gardiną padarė antrąja Lietuvos didžiojo kunigaikščio rezidencija (pirmoji – Vilnius).
Stepono Batoro talerio aversas (1580)
Vidaus politika
Steponas Batoras įsteigia Vilniaus akademiją (aliejus, apie 1830, dailininkas V. Smakauskas, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus)
Vidaus politikoje Steponas Batoras laviravo tarp ponų ir vidutinių bajorų, orientavosi į stiprėjančius bajorus. 1578 įsteigė Lenkijos, 1581 LDK bajorų aukščiausias apeliacines teismo instancijas – vyriausiuosius tribunolus, patvirtino Antrojo Lietuvos Statuto (1566) pataisas, toleravo LDK ponų oligarchiją. Stiprindamas valdovo valdžią kovojo su lenkų ponų grupuotėmis (Zborowskiais ir kitais), rėmėsi bajorų lyderiais (Lenkijos karalystės didžiuoju etmonu J. Zamoyskiu) ir Katalikų Bažnyčia, kovojančia su didikais reformatoriais; ypač rėmė Katalikų Bažnyčią nelenkiškose žemėse. Centralizuota šios Bažnyčios organizacija atitiko paties Stepono Batoro centralizacinius užmojus, be to, vyskupai ir jėzuitų ordinas plėtė įtaką baltarusių žemėse ir rėmė energingą jo užsienio politiką. 1579 04 01 Steponas Batoras suteikė privilegiją perorganizuoti Vilniaus jėzuitų kolegiją į akademiją ir universitetą; po to buvo įkurtos jėzuitų kolegijos Polocke (1580), Rygoje (1582), Tartu (1584).
Reguliuodamas LDK ir Lenkijos santykius dažnai leisdavosi į kompromisus. Uždauguvio kunigaikštystės vietininku Rygoje 1582 paskyrė Vilniaus vyskupą Jurgį Radvilą, o pilių komendantais – daugiausia lenkus. Cėsyse įkūrė katalikų vyskupiją. Nemažai krašto bažnyčių grąžino katalikams. Valstybės naudai iš privačių asmenų atiminėjo buvusias Livonijos ordino ir arkivyskupijos valdas. Norėdamas būti nepriklausomas nuo bajorų (karui kiekvieną kartą iš jų reikėdavo prašyti pinigų), sustiprino Abiejų Tautų Respublikos kariuomenę: atsisakė visuotinio šaukimo ir ėmė samdyti karius (vokiečius, vengrų husarus). Kartu pasiekė, kad Lenkijos ir LDK seimai priimtų nutarimus rinkti karo mokesčius.
Steponas Batoras patvirtina Onos Jogailaitės žemės dovanojimo Janui Gumowskiui aktą (1579 12 15 Varšuva; Krokuvos nacionalinis muziejus)
Užsienio politika
Steponas Batoras prie Pskovo (aliejus, 1872, dailininkas J. Matejko, Varšuvos karalių pilis)
Užsienio politikoje rūpinosi prie Abiejų Tautų Respublikos prijungti visą Livoniją. Ją užimti stengėsi ir Rusija, pradėjusi Livonijos karą (1558–83). Sugebėjo mobilizuoti Lenkijos potencialą ryžtingai kovai su Rusija. Steponas Batoras rengėsi Rusiją padaryti Abiejų Tautų Respublikos vasale ir išvaduoti iš Turkijos gimtąją Vengriją. Karui plečiantis, 1577 11 05 sudarė sutartį su Turkija. 1578 09 susitaikė su Krymo totorių chanu, kuris žadėjo padėti kariauti su Rusija. 1578 09 16 sudaryta samdos sutartis su Dniepro kazokais dėl karo tarnybos Lenkijos pietų ir pietryčių pasienyje. 1579–81 surengė prieš Rusiją tris žygius: Abiejų Tautų Respublikos kariuomenė ir samdiniai 1579 atsiėmė Polocką, 1580 užėmė Velikije Lukus, Nevelį ir kitas pilis, 1581 apsupo Pskovą, bet nepajėgė jo užimti.
Pagal 1582 Zapolskij Jamo paliaubas Rusija dešimčiai metų Abiejų Tautų Respublikos naudai atsisakė pretenzijų į Uždauguvį, o ši – 1580 užimtų Rusijos žemių. Steponas Batoras rengėsi naujam karui su Rusija, bet sutrukdė mirtis.
683
415
-Steponas Batoras