Steponas Kairys
Kairỹs Steponas 1879 01 03Užunevėžiai (Kurklių vlsč.) 1964 12 16Niujorkas (1996 perlaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse), Lietuvos politinis veikėjas, publicistas. Vasario 16 Akto signataras. Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaras (1940). Inžinierius technologas. 1908 baigė Sankt Peterburgo technologijos institutą. Vienas Lietuvos socialdemokratų partijos vadovų (1901–44 centro komiteto narys). 1905 Didžiojo Vilniaus seimo vicepirmininkas. 1907 Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Rusijos II Valstybės dūmoje sekretorius. 1908–11 su P. Vileišiu dirbo Samaroje. 1912–16 Vilniaus savivaldybės kanalizacijos ir vandentiekio projektavimo bei tiesimo darbų vadovas.
Steponas Kairys
S. Kairys (sėdi antras iš dešinės) su kitais Lietuvoa Tarybos nariais (1917; Lietuvos nacionalinis muziejus)
Nuo 1916 priklausė Lietuvių politikų kuopai, su kitais vokiečių okupacinėms įstaigoms parašė du memorandumus. 1916 su A. Smetona ir J. Šiauliu dalyvavo Pavergtųjų tautų III kongrese Lozanoje (Šveicarija); čia lietuvių veikėjai pirmą kartą tarptautiniu mastu paskelbė pareiškimą dėl Lietuvos nepriklausomybės. 1917 su kitais rengė Lietuvių konferenciją. Nuo 1917 Lietuvos Tarybos narys. Nepritarė jos daugumos 1917 12 11 nutarimui sudaryti su Vokietija konvencijas ir 1918 01 26 su kitais 3 kairiaisiais nariais iš Lietuvos Tarybos pasitraukė. Lietuvos Tarybos daugumai atsisakius konvencijų grįžo, o Tarybos prezidiumui nutarus kviesti grafą W. K. von Urachą Lietuvos karaliumi, 1918 07 13 iš Tarybos visiškai pasitraukė.
1918 pabaigoje įsteigė Utenos apskrities savivaldybę, jos valdybos pirmininkas. 1919 Lietuvos Respublikos Laikinosios vyriausybės tiekimo ir maitinimo ministras. Spaudoje kvietė žmones ginti Lietuvos nepriklausomybę. 1920–22 Steigiamojo Seimo (opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos lyderis), 1920–21 Mažojo Seimo narys kandidatas, 1922–27 I, II ir III Seimų narys, III Seimo pirmasis vicepirmininkas. Per 1926 Gruodžio septynioliktosios perversmą suimtas. 1923–38 Kauno miesto savivaldybės Kanalizacijos ir vandentiekio skyriaus vedėjas. 1923–43 dėstė Vytauto Didžiojo universitete (iki 1930 Lietuvos universitetas), 1941–43 Technikos fakulteto dekanas; profesorius (1939).
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija Steigiamajame Seime (S. Kairys – penktas iš kairės; Lietuvos centrinis valstybės archyvas)
Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto suvažiavimo Niujorke dalyviai (1955, S. Kairys sėdi ketvirtas iš kairės)
Per nacių okupaciją buvo vienas Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto organizatorių, pirmasis jo pirmininkas (1943–45). 1944 pasitraukė į Vokietiją, nuo 1951 10 gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose. Iki 1957 Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto veikėjas; 1955–56 – vicepirmininkas. Jo pastangomis SSRS okupuotų kraštų išlaisvinimo reikalavimas keltas Europos socialdemokratų partijų konferencijoje Kopenhagoje (1950), Socialistų internacionalo kongrese Stokholme (1953) ir kitur. Parašė veikalų apie kanalizacijos įrenginių projektavimą ir statybą. Redagavo Darbo balsą (1917–19), Socialdemokratą (1919–33), Darbą (nuo 1953; 1959 jame paskelbė šūkį Veidu į Lietuvą). Atsiminimai: Lietuva budo (1957), Tau, Lietuva (1964).
Steponas Kairys
-Tumasonis; -Kaminskas; -Kaminskis
J. Stražnickas Į žygį: Steponas Kairys – inžinierius, mokslininkas, kūrėjas Kaunas 1999; G. Ilgūnas Steponas Kairys Vilnius 2002; D. Kirvelis Stepono Kairio, Vasario 16-osios Akto signataro, Lietuvos valstybės vizija Vilnius 2018.
754