Steponas Lazarevičius

Stẽponas Lãzarevičius (Stefan Lazarević) apie 1377Kruševac 1427 07 19Glavica (prie Kragujevaco), Serbijos kunigaikštis (1389–1402), despotas (1402–27). Lazario Hrebeljanovičiaus sūnus. Tėvui 1389 pralaimėjus Kosovo mūšį tapo Osmanų sultono Bajazito I Staigiojo vasalu. Dalyvavo daugelyje Osmanų mūšių (1396 Nikopolio mūšyje, po kurio žlugo antroji Bulgarijos valstybė, 1402 Ankaros mūšyje). Osmanams nusilpus Steponas Lazarevičius nutraukė vasalinius santykius ir priėmė despoto titulą. Sudarė sąjungą su Vengrijos karaliumi Zigmantu I, iš jo gavo žemių (ir Belgradą, kurį 1403 paskelbė sostine). 1420 prie savo valstybės prijungė Zetą, 1423 – dalį Dalmatijos. Stiprino centrinę valdžią, ūkį, karybą, itin rūpinosi kultūros plėtote. Sukūrė literatūros kūrinių, tarp jų – religinės tematikos lyrinę poemą Meilės žodžiai (Slovo lubje, parašyta apie 1409), vertė iš graikų kalbos. 1927 kanonizuotas.