Stẽponas Pervovenčãnas (Stefan Prvovenčani), Stẽponas Pirmàsis Karūnúotasis apie 1165 1228 09 24, Serbijos didysis županas (kunigaikštis; 1196–1217), pirmasis karalius (1217–27). Stepono Nemanios sūnus. Sostą gavo iš tėvo apeidamas vyresnįjį brolį Vukaną; šis, vengrų padedamas, 1202 jį nuvertė. Steponas pabėgo į Bulgariją, caro Kalojano remiamas 1203 sostą atsikovojo. 1204 Bizantijos imperijai suskilus sumaniai laviravo keisdamas sąjungininkus. 1214–15 kariavo su Bulgarija, Lotynų imperija ir Epyro karalyste, suartėjo su Venecija ir popiežiumi Honorijumi III, 1217 buvo popiežiaus legato vainikuotas. 1219 gavo Nikėjoje reziduojančio Konstantinopolio patriarcho sutikimą įkurti savarankišką Žičos stačiatikių arkivyskupiją; arkivyskupu tapo Stepono jaunesnysis brolis šv. Sava; jis, manoma, dar kartą vainikavo Steponą pagal Bizantijos apeigas. Plėtojo kanonizuoto tėvo kultą (apie 1216 aprašė jo gyvenimą), prieš mirtį tapo vienuoliu.
2271