Stẽpono Bãtoro universitèto archeològijos muziẽjus 1933–1939 veikė Vilniuje. Perėmė Vilniaus senienų muziejaus archeologijos ir numizmatikos eksponatus, W. Szukiewicziaus kolekcijos dalį. Muziejaus tikslai buvo registruoti priešistorinius paminklus, rūpintis jų apsauga, vykdyti archeologinių paminklų (pirmiausia – ardomų) tyrinėjimus. Turėjo 3 skyrius: priešistorinį ir proistorinį (archeologiniai radiniai), Egipto ir Graikijos archeologijos, istorinį (ginklai, spaudai, meno kūriniai). Muziejuje buvo eksponatų iš mezolito–geležies amžiaus laikotarpio, tarp jų ir Dvyliškio pilkapyno ir pilkapių, Karmazinų piliakalnio ir pilkapyno, Pučkalaukio pilkapyno, Sausių pilkapyno, Senųjų Macelių pilkapyno radinių, archeologinių radinių iš Latvijos, Ukrainos teritorijų. Muziejaus ekspedicijos 1933–1938 Lietuvos teritorijoje ištyrė Rytų Lietuvos pilkapių kultūros 9 pilkapynus (92 pilkapius), Vilniaus Bekešo ir Pilies kalnus. Leido leidinį Rocznik archeologiczny (1937; išėjo 2 numeriai). Direktorius J. Okas. Muziejaus rinkinių saugotoju dirbo W. Antoniewiczius. Po Antrojo pasaulinio karo muziejaus rinkiniai perduoti Lietuvos istorijos ir etnografijos muziejui (Lietuvos nacionalinis muziejus).
L: E. Būtėnas Vilniaus Stepono Batoro universiteto archeologijos muziejaus veiklos bruožai 1933–1939 m. / Kultūros paminklai 2000 t. 6.