sterbliniai

sterblniai (Metatheria), žemesneji žinduõliai, žinduolių infraklasė. 1 būrys – sterbliniai (Marsupialia), 15 šeimų: oposuminiai, cenolestiniai (Caenolestidae), plėšrieji sterbliniai (sterbliašokliai), sterblinės skruzdėdos (Myrmecobiidae; sterblinės skruzdėdos), sterbliniai vilkai (Thylacinidae; sterblinis vilkas), sterbliakurmiai, bandikutiniai, triušiniai bandikutai (Thylacomyidae), laipiojantieji sterbliniai (Phalangeridae; kuskusai), nykštukiniai kuskusai (Burramyidae), sterblinės skraiduolės (Petauridae), kengūriniai, koalos (Phascolarctidae; koala), vombatiniai ir straubliuotieji kuskusai (Tarsipedidae). 83 gentys, 289 rūšys. Kai kurie zoologai sterblinius skirsto į 7 būrius.

Sterbliniai sudaro apie 7 % visų žinduolių rūšių. Paplitę Amerikoje (nuo Kanados pietinės dalies iki Ugnies Žemės), Australijoje, Tasmanijoje, Naujojoje Gvinėjoje, kai kuriose aplinkinėse salose.

Kūno ilgis nuo 4–10 cm (plokščiagalvių sterbliapelių) iki 75–160 cm (raudonosios kengūros). Labai įvairios išvaizdos. Daugumos sterblinių uodega gerai išsivysčiusi, kai kurių (pvz., kuskusų) – kabi. Galūnės dažniausiai penkiapirštės, kai kurių (pvz., kengūrų) antras (II) ir trečias (III) pirštai suaugę. Rausiančiųjų sterblinių (pvz., bandikutinių) priekinės galūnės su dideliais nagais, šokuojančiųjų (pvz., sterbliašoklių) užpakalinės galūnės daug ilgesnės už priekines. Sterblinių kūnas apaugęs tankiais minkštais plaukais. Kūno temperatūra 34–36 °C.

Dantys 22–52, heterodontiniai. Galvos smegenys menkai išsivysčiusios.

Daugumos rūšių patelės papilvėje turi sterblę (odos raukšlę) su 2–6 speniais. Sterblė atsiveria į priekį (pvz., kengūrų) arba į užpakalį (pvz., sterbliakurmių, sterbliakiaunių, vombatų); vandeninio oposumo sterblė vandenyje užsidaro. Patelės turi dvigubus lytinius takus. Patinai ir patelės turi porą sterblikaulių, sunertų su gaktikauliais.

Gyvena atvirose vietose (dauguma kengūrų), miškuose (laipiojantieji ir plėšrieji sterbliniai), įsirausę į žemę (sterbliakurmiai). Vieni juda šokuodami (pvz., kengūros), kiti sklando ore (pvz., sterblinės skraiduolės).

Minta augalais, vabzdžiais, mažais sausumos stuburiniais.

Vieni dauginasi keletą kartų, kiti – kartą per metus. Nėštumas 8–40 dienų. Jaunikliai (jų būna 1–8, kai kurių rūšių iki 24) vedami labai neišsivystę, 0,5–3 cm ilgio, nuropoja į motinos sterblę ir tvirtai prisisiurbia prie spenių; pienas į burną jiems švirkščiamas susitraukiant tam tikriems raumenims. Pieno kiekis ir sudėtis jaunikliams augant keičiasi. Sterblėje jaunikliai būna iki 8 mėnesių. Patelės, kurios neturi sterblės, jauniklius nešioja ant nugaros.

Vienų rūšių sterblinių gyvenimo trukmė 1 m., kitų – iki 25 metų.

Didžiausias sterblinis – raudonoji kengūra (Macropus rufus), masė 25–90 kg. Kengūriukas motinos sterblėje išbūna iki 190 dienų.

Dėl placentinių plėšriųjų žinduolių aklimatizacijos daugelio rūšių sterblinių sumažėjo.

Seniausieji iškastiniai sterbliniai randami Šiaurės Amerikoje ankstyvosios kreidos dariniuose. Sterbliniai Pietų Amerikoje gyveno nuo paleoceno (rasta didelių, beveik lokio dydžio, iškastinių liekanų), Europoje – nuo eoceno iki mioceno, Australijoje – nuo oligoceno.

2005