stereoskopinio atvaizdo susidarymo schema: E – ekranas, Ckbk – kairiojo atvaizdo projekcija, Cdbd – dešiniojo atvaizdo projekcija, C′B′ ir C″B″ – suminiai erdviniai objekto atvaizdai, stebimi atitinkamai iš I ir II padėties
stereoskòpinis ãtvaizdas, stereoskopiniais įtaisais sukurtas erdvinis atvaizdas, perduodantis objektų išsidėstymą erdvėje, jų formą, paviršiaus savybes. Stereoskopinio atvaizdo erdviškumą lemia žiūroninis stereoskopinis reiškinys, atsirandantis abiem akimis stebint objektą. Erdvinis kinematografinis atvaizdas regimas dėl dinaminio stereoskopinio reiškinio, atsirandančio stebint objektų atvaizdus, filmuotus judančia kino kamera. Ekrane šį atvaizdą galima regėti žiūrint pro specialius (poliaroidinius) akinius (kiekviena akis mato tik jai skirtą atvaizdą), arba be jų – naudojant stereoskopinį ekraną. Šio ekrano paviršius sudarytas iš spindulinio lęšio rastro elementų (lęšių), kiekvienas kurių ant ekrano paviršiaus fokusuoja iš kino projektoriaus sklindantį šviesos srautą. Šviesos spinduliai, atsispindėję nuo ekrano žiūrovų salės link, sudaro atrankiojo regėjimo sritis, kuriose regimas erdvinis stereoporų atvaizdas. Ekrane stebimi judantys objektai per vienodus laiko tarpus paralaksiškai pasislenka per skirtingą atstumą, todėl nevienodai pasislenka tų objektų atvaizdai akių tinklainėse.