Stèsichoras (Stēsichoros), 7–6 a. pr. Kr. senovės graikų chorinės lyrikos kūrėjas. Gimė Pietų Italijos mieste Metaure, gyveno Sicilijoje. Išgarsėjo pravarde Stesichoras (chorų vadovas), tikrasis vardas nežinomas (spėjama, Teisijas). Antikoje buvo žinomos 26 Stesichoro kūrybos knygos. Išliko tik fragmentų, rodančių, kad Stesichoras ėmė medžiagą daugiausia iš kiklinių epų ir mitų apie Heraklį, o jo stilius artimas ir Homero, ir tragedijos stiliui. Sukūrė giesmes Trojos žlugimas, Grįžimai, Orestėja, Europėja, Erifilė, Šerno medžiotojai, Geronėjida, Kiknas, Kerberas ir kitas. Sukūrė ir meilės dainų, iš folkloro paimtas nimfą įsimylėjusio piemens Dafnio vaizdas vėliau perėjo į bukolikos žanrą. Dėl dviejų Stesichoro dainų apie mitinę heroję Heleną vėliau buvo sukurta populiari legenda, kad supykusi ant Stesichoro dėl ją smerkiančios dainos Helena padarė jį aklą, o sukūręs apie ją teigiamo turinio dainą, jis praregėjo. Stesichoro kūryba darė poveikį vėlesnei chorinei lyrikai.
Teisijas
273