stetoskòpas (gr. stēthos – krūtinė + skopeō – žiūriu, stebiu), prietaisas vidaus organų (daugiausia širdies, plaučių, žarnyno, skrandžio) sukeliamiems garsams klausytis – auskultuoti. Būna kietasis stetoskopas, elastingasis stetoskopas ir fonendoskopas. Kietasis stetoskopas – medinis, metalinis arba kaulinis tuščiaviduris vamzdelis. Auskultuojant siaurasis galas statmenai glaudžiamas prie kūno paviršiaus, o prie platesniojo galo priglaudžiama klausančiojo ausis. Elastingasis stetoskopas – tuščiaviduriai vamzdeliai, kurių antgaliai įsikišami į klausančiojo ausis. Stetoskopą 1819 išrado R.‑T.‑H. Laënnecas. Lietuvoje pirmasis stetoskopą pradėjo naudoti V. Herberskis.
stetoskopas