stbio rūdà, mineralų sankaupos, iš kurių gaunamas stibis arba jo junginiai. Stibio rūdos svarbiausias mineralas yra antimonitas Sb2S3 (iki 71,4 % stibio); rečiau stibis gaunamas iš kompleksinių rūdų – gyvsidabrio, vario, švino, geležies, volframo polisulfidų (džemsonitas, tetraedritas, livingstonitas), stibio oksidų (servantitas, stibikonitas) bei chloroksidų (nadoritas).
Stibio rūdos telkiniai hidroterminės (vyrauja kompleksinės ir polisulfidinės stibio rūdos) ir vulkaninės (oksidinės ir chloroksidinės stibio rūdos) kilmės; slūgso klodų, lęšių, lizdų, štokverkų, gyslų pavidalu (dažniausiai klintyse, skalūnuose). Dažniausiai kasama požeminiu būdu.
Pramoninę reikšmę turi monometalinė (svarbiausias mineralas antimonitas) ir kompleksinė (dar išgaunama kiti mineralai) stibio rūda. Rūda, kurioje stibio kiekis mažiau kaip 8–12 %, sodrinama gravitacinės flotacijos būdu.
Stibio rūdos didžiausi telkiniai yra Australijoje, Bolivijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kinijoje, Maroke, Meksikoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Rusijoje, Suomijoje, Turkijoje.