stichija

stchija (gr. stoicheion – pradas, elementas), materialus pradas, neskaidomas gamtos elementas, iš kurių susidaro visi daiktai ir reiškiniai. Empedoklis teigė esant keturias stichijas – orą, ugnį, žemę ir vandenį. Juos esą tarpusavyje jungia meilė, o skiria neapykanta. Platonas ir Aristotelis plėtojo Empedoklio teoriją, pridėdami penktą stichiją. Anot Platono, penktą stichiją naudojo Dievas kūrėjas kurdamas dangaus kūnus. Pasak Aristotelio, penkta stichija – eteris. Antikos mokymu apie stichijas rėmėsi vidurinių amžių alchemikai, jis turėjo įtakos Renesanso filosofijai. Senovės kinų filosofija skyrė penkias stichijas – metalą, žemę, vandenį, medį ir ugnį, jas suprato kaip energijos rūšis. Mokymas apie stichijas būdingas senovės indų filosofijai, įvairioms religinėms doktrinoms.