stebas (caulis), samanų ir induočių augalų ašinis organas nuo šaknies kaklelio iki viršūnės. Išauga iš augimo kūgelio viršūninės meristemos. Stiebas būna nuo 1 mm (pvz., volfijos) iki 200 m (pvz., kaliamo) ilgio ir iki 100 m, retai didesnio, aukščio (pvz., mamutmedis).
Pagal formą stiebas būna apvalus, briaunotas, nariuotas, plokščias, pagal padėtį – antžeminis ir požeminis, pagal audinių sudėtį – žolinis ir sumedėjęs. Žolinis stiebas susideda daugiausia iš gyvų parenchiminių audinių ir asimiliacinio audinio, sumedėjęs – iš negyvų ramstinių ir apytakos audinių, kurių ląstelių sienelės storos, sumedėjusios. Antžeminis stiebas būna status, gulsčias, kylantis, šliaužiantis, laipiojantis, vijoklinis, plūduriuojantis. Požeminiai stiebai būna trejopi: šakniastiebis, stiebagumbis ir svogūnas. Kartais stiebas virsta filokladija arba kladodžiu. Stiebas, ypač daugiamečių augalų, šakojasi. Žolinio stiebo vieta, iš kurios auga lapai, vadinama bambliu, tarpas tarp 2 bamblių – tarpubambliu. Medžių stiebas (be šakų) nuo žemės iki viršūnės vadinamas liemeniu; jo dalis nuo žemės iki apatinių šakų – kamienu. Pirminės anatominės sandaros stiebas susidaro iš augimo kūgelio meristemos lapelių jų diferenciacijos metu. Paprasčiausios anatominės sandaros yra lapuotųjų samanų stiebas. Jo skersiniame pjūvyje skiriamas epidermis, žievė (didelių parenchiminių ląstelių sluoksnis), centre yra 1 indų kūlelis. Pušūnų ir magnolijūnų jauno stiebo skersiniame pjūvyje yra 2 audinių grupės: pirminė žievė (ją dengia epidermis) ir stelė. Beveik visų šių augalų stiebe susidaro antrinė meristema – brazdas. Mediena išsidėsčiusi stiebe sluoksniais – metinėmis rievėmis.
stiebas: a – status, b – kylantis, c – šliaužiantis, d – gulsčias, e – vijoklinis, f – laipiojantis
Lelijainių augalų stiebe tarp žievės ir stelės nėra griežtos ribos. Tarp indų kūlelių yra parenchima, kuri vadinama pagrindiniu audiniu. Žolinių lelijainių augalų stiebe visiškai susiformavę indų kūleliai brazdo neturi; jų stiebas storėja dėl to, kad didėja visų ląstelių tūris. Kai kurių sumedėjusių lelijainių (pvz., jukos) stiebas storėja ir antriniu būdu. Stiebas palaiko augalo standumą. Šakodamasis jis iškelia lapus, didina jų asimiliacinį paviršių. Stiebu vyksta vandens ir maisto medžiagų apytaka tarp lapų, šaknų ir kitų organų, jame gali kauptis maisto atsargos.
2271