stiebas

tristiebis burlaivis Balclutha (San Francisco, Jungtinės Amerikos Valstijos)

stebas, virš viršutinio laivo denio kyšanti vertikali medinė, metalinė arba plastikinė konstrukcija, skirta įvairiems įtaisams pritvirtinti ar burėms iškelti. Įtaisomas išilginės laivo simetrijos plokštumoje. Prie stiebo tvirtinamos krovininės strėlės, radiolokacijos įtaisai, antenos, prožektoriai, signaliniai žibintai ir ženklai, stebėjimo aikštelė ir kita. Burlaiviuose ant stiebų keliamos burės, jie yra rangauto (virš denio esančių buomų, skirtų burėms tvirtinti, visuma) pagrindas. Stiebai tvirtinami vantais (įrengiami ir bevančiai stiebai). Kariniuose laivuose stiebai būna bokštiniai ir ažūriniai. Upiniuose laivuose stiebai daromi nulenkiami, kad nekliudytų tiltų. Laivapriekio stiebas vadinamas fokstiebiu, antrasis – grotstiebiu (daugiastiebiuose laivuose jų pavadinimai skiriasi pagal eilės numerį), laivagalio (kai yra trys ir daugiau stiebų) – bizanstiebiu (bezanstiebis). Dažniausiai jie susideda iš kelių trumpesnių dalių: apatinės (storiausios), vadinamos stiebo vardu, ir viršutinių (plonesnių) – stengų.

Dideliuose burlaiviuose stengos vadinamos pagal stiebus – fokstenga (arba forstenga), grotstenga, bizanstenga, ir pagal stiebo dalis – stenga (nuo apačios antroji), bramstenga (trečioji), bombramstenga (ketvirtoji). Pvz., 4 dalių grotstiebį sudaro grotstiebis, grotstenga, grotbramstenga, grotbombranstenga (burių įranga). Apatinė stiebo ir stengų dalis vadinama šporu, viršutinė – topu. Šporas įstatomas į stepsą – specialų lizdą laivo dugne arba denyje. Denio klojinio anga, iš kurios kyšo stiebas, vadinama partnersu. Stiebo apatinės dalies ir stengos topas su stengos šporu jungiamas dviguba apkaba – ezelhofu. Kartais prie stengos topo pritaisomas salingas – rėmas laivavirvėms tvirtinti. Stiebas baigiasi klotiku – metaline arba medine apvalios formos detale; jame paprastai įtaisomas žibintas. Horizontalus arba pasviręs iš forštevenio išsikišęs burlaivio stiebas vadinamas bušpritu (bugšpritu), jo tęsinys – utlegariu. Prie bušprito kabinamos laivapriekio burės, inkaras.

burlaivio stiebas: 1 – stepsas, 2 – šporas, 3 – partnersas, 4 – apatinis stiebas, 5 – apatiniai vantai, 6 – fordūnai, 7 – štagai, 8 – stebėjimo aikštelė, 9 – stiebo topas, 10 – stengos vantai, 11 – stenga, 12 – stengos topas, 13 – bramstengos vantai, 14 – bramstenga, 15 – bramstengos topas, 16 – klotikas

Senovės egiptiečiai burei iškelti naudodavo dviejų atramų stiebus, gamintus iš akacijų. Surėmę dviejų karčių viršūnes jas tvirtai surišdavo, žemiau dar sutvirtindavo skersiniais, drūtgalius įremdavo į dugną. Kad stiebas nenuvirstų, jo viršūnę įtemptomis virvėmis sujungdavo su plausto ar valties galais, tačiau toks stiebas trukdydavo valdyti burę. Apie 1600 pr. Kr. imta naudoti vienkamienius stiebus. 16 a. antroje pusėje olandai aukštus stiebus pradėjo jungti iš kelių trumpesnių dalių. 19 a. atsirado metaliniai stiebai.

stiebo topas