Streuvels Stijn (Steinas Strèvelsas), tikr. Franciscus (Frank) Petrus Maria Lateur 1871 10 03Heule (prie Kortrijko) 1969 08 16Ingooigem (prie Kortrijko), Belgijos rašytojas. Rašė olandų kalba. Flandrijos karališkosios akademijos narys (1911). Kūrybai turėjo įtakos Rusijos ir Skandinavijos natūralizmo srovės rašytojai. 1895 paskelbė pirmuosius kūrinius žurnaluose De Jonge Vlaming ir Vlaamsch en Vrij. 1899 išleido pirmą apsakymų rinkinį Pavasario gyvenimas (Lenteleven). Vienas žurnalo Vlaanderen (1903–07) steigėjų. Parašė karo dienoraščių Karo metu (In oorlogstijd 1915–16), atsiminimų Mūsų kraštas (Onze streek, išleista 1972), pjesių, apybraižų, apsakymų, romanų.
Vyraujanti prozos tema – Flandrijos kraštas ir jo gyventojų, daugiausia valstiečių, likimai – ryšku romane Keliais (Langs de wegen 1903, aprašė tragišką arklininko gyvenimo istoriją), apsakymų rinkinyje Saulės metas (Zonnetijd 1900) ir kitur. Kūryba pagrįsta fatalistine pasaulėžiūra ir tikėjimu į visagalį ir užjaučiantį Dievą, kartais įsikišantį į žmonių gyvenimą, gelbėtoją, kartais tampantį teisėju, atlyginančiu už neteisybę. Autorius tiki geresniu pasauliu ir nemirtingumu, į gyvenimą žiūri racionaliai, realistiškai. Kiti svarbesni kūriniai: apsakymų rinkiniai Vasaros kraštas (Zomerland 1900), Darbo žmonės (Werkmenschen 1926), romanai Pienburnis (De vlaschaard 1907, kino filmai pavadinimais Kai vėl nušvinta saulė 1943, režisierius B. Barlogas, Pienburnis 1983, režisierius J. Gruyaertas), Vaterhuko žlugimas (De teleurgang van de Waterhoek 1927, kino filmas pavadinimu Mira 1971, režisierius F. Rademakersas). Dar ekranizuotas apsakymas Džiugi diena (De blije dag 1921, kino filmas 1980, režisierius B. van Erkelis).
2952