regeneratorinė stiklo lydymo krosnis
stklo lýdymo krósnis, pramoninė krosnis stiklo lydalui iš stiklo žaliavos gauti. Naudojamos nuolatinio ir periodinio veikimo stiklo lydymo krosnys. Pagal baseino sandarą skirstomos į vonines ir tiglines. Tiglinės taikomos nedideliam stiklo kiekiui lydyti. Dažniausiai naudojamos voninės nuolatinio veikimo stiklo lydymo krosnys. Jos būna regeneratorinės (į krosnį tiekiamas oras, pašildytas degimo produktais) arba tiesioginio kaitinimo. Stiklo lydymo krosnių svarbiausia dalis yra lydykla; ją sudaro vonia, išklota ugniai atsparia medžiaga, skliautas ir paskliautė. Lydykloje yra įkrovimo angos ir stiklo lydalo išleidimo, t. p. degiklių arba purkštuvų angos. Į degiklius iš regeneratorių (arba rekuperatorių) tiekiamas iki 1100 °C (rekuperatoriuose iki 1000 °C) įkaitintas oras, į purkštuvus – skystasis kuras, (jis dega ertmėje tarp stiklo lydalo ir paskliautės). Lydalas įkaitinamas iki 1150–1200 °C.
Susidarę dūmai iš stiklo lydymo krosnies į kaminą nukreipiami liepsnokreipių kanalais. Lydant stiklą lydalas barbotuojamas, t. y. pro lydalą pučiamas oras. Susidarę oro burbulai kelia vėsesnį gilesnių sluoksnių lydalą į viršų, todėl geriau susimaišo lydalo sluoksniai, lydalas sparčiau skaidrėja ir homogenizuojasi. Voninių stiklo lydymo krosnių talpa iki 2500 t, našumas iki 3000 t per parą. Dar naudojamos elektrin4s stiklo lydymo krosnys. Jos būna indukcinės ir varžinės. Indukcinėse stiklo lydymo krosnyse mažais kiekiais lydomas specialios paskirties stiklas. Varžinėse stiklo lydymo krosnyse srovei tiekti naudojami molibdeno, grafito ar alavo oksido (SnO2) plokšteliniai, strypiniai ir blokų pavidalo elektrodai. Jose dažniausiai lydomas lakštinis, dailiųjų indų, stiklinės fasuotės ir kitoks stiklas.