stiklo pluoštas

stklo plúoštas, apvalaus arba kitokio skerspjūvio pluoštas, gaminamas iš stiklo lydalo. Būna ištisinis ir kuokštinis. Pagal plaušelių storį ir paskirtį skiriamas tekstilinis (storis 3–11 μm), termoizoliacinis (0,5–20 μm), plastikams armuoti (5–20 μm) ir specialusis (9–100 μm). Stiklo pluoštas yra labai stiprus (tempimo stiprio riba 3–5 GPa), nedegus, gerų optinių, dielektrinių ir izoliacinių savybių, gerai izoliuoja šilumą ir garsą, labai atsparus cheminėms medžiagoms ir korozijai, trapus. Gaminamas ištisinio ir štapelinio pluošto, t. p. vatos pavidalo. Ištisinis pluoštas formuojamas stiklo lydalą spaudžiant pro akutes ir susidariusius plonus plaušelius tempiant ant greitai sukamo būgno. Plaušelių ilgis 20–30 km ir ilgesnis; jie būna vienos krypties. Kuokštinis stiklo pluoštas gaunamas stiklo lydalą taškant greitai sukamu disku (susidaro ploni siūleliai) arba purškiant garais, oru ar karštomis dujomis (susidaro chaotiškai išsidėstę nuo kelių milimetrų iki 1 m plaušeliai). Stiklo pluoštas dažniausiai gaminamas iš nešarminio aliumoborosilikatinio, aliumomagniosilikatinio ir natrio kalcio silikatinio stiklo. Iš pirmojo (yra atsparesnis vandeniui, bet ne toks atsparus rūgštims) gaunamas pluoštas naudojamas izoliacinėms ir konstrukcinėms medžiagoms gaminti, iš kitų gaminamos filtravimo ir šilumos izoliacinės medžiagos. Aukštatemperatūrės technikos elementams gaminti naudojamas pluoštas, kuris gaunamas iš kvarcinio stiklo (jis atsparus vandeniui, didelio slėgio garams ir rūgštims). Iš stiklo pluošto vejami siūlai, virvės, pinamos juostos, audžiami į tekstilinius panašūs techniniai audiniai, jis naudojamas kaip armatūra gaminant armuotuosius stiklo plastikus, stiklūną, daug stiklo pluošto sunaudojama skaidulinėje optikoje.