stklo prãmonė, pramonės šaka, kurios įmonės gamina stiklą ir jo gaminius. Svarbiausia produkcija: statybinis (langų, fasadų, durų, vitrinų, architektūrinis ir kita), automobilių ir kitų transporto priemonių, baldų, optinis, šviesos technikos, elektrotechninis ir elektrovakuuminis, cheminis laboratorinis stiklas, stiklinė tara (buteliai, stiklainiai ir kita), indai, veidrodžiai, izoliacinių, sustiprinimo ir kitų statybinių medžiagų stiklo pluoštas, stiklūnas, stiklo įranga saulės energijai gaminti, papuošalai ir kiti dekoratyviniai stiklo dirbiniai. 21 a. pradžioje daugiau kaip 31 % stiklo ir jo gaminių pasaulyje gamina Kinija, apie 30 % – Europos Sąjunga (čia veikia daugiau kaip 1000 stiklo pramonės įmonių, dirba daugiau kaip 230 000 darbuotojų). Europos Sąjungoje daugiausia stiklo gamina Vokietija, Prancūzija, Italija, Ispanija, Didžioji Britanija, Lenkija, Čekija (ypač garsėjanti krištolo gamyba). 2007 Europos Sąjungos stiklo pramonės įmonės pagamino 35,3 mln. tonų stiklo ir jo dirbinių, iš jų stiklo tara sudarė 58 %, lakštinis stiklas – 27 %, termoizoliacinis stiklo pluoštas – 6 %, stalo reikmenys – 4 %, dekoratyvinis stiklas – 3 % (1 lentelė). Išplėtotą stiklo pramonę t. p. turi Japonija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Indija, Rusija. Didžiausios bendrovės: Asahi Glass Company, Nippon Sheet Glass (Japonija), Saint‑Gobain (Prancūzija), Guardian Industries (Jungtinės Amerikos Valstijos), Jiangsu Farun Group (Kinija), Interpane Glas Industrie (Vokietija).
1
Stiklo pramoninė gamyba pradėta 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje Jungtinėse Amerikos Valstijose, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje. Nuo 20 a. vidurio ji yra mechanizuota, rankiniu būdu gaminami tik meniniai ir dalis specialiųjų stiklo dirbinių.
LIETUVOJE iki 15 a. buvo naudojami importiniai stiklo dirbiniai (karoliai, taurės ir kiti indai, bažnyčių ir pilių langai, vitražai). Lietuvos Statute (1529) jau minimas stiklių amatas. 1547 Vilniuje įkurta pirmoji stiklo dirbtuvė gamino langų stiklą, stiklines, butelius, indus. 16–18 a. Radvilų stiklo manufaktūros veikė Šidlavuose (Slanimo apylinkėse, įsteigta 16 a. pabaigoje), Belajoje (Ašmenos apylinkėse), Rodūnioje (Lydos apylinkėse, abi minimos 1609), Kraukliuose (Biržų apylinkėse), Nalibokuose, Urečėje (Urečės‑Nalibokų stiklas). 17 a. pirmoje pusėje stiklo dirbtuvė veikė netoli Švėkšnos, 1660 stiklių cechas buvo Šiauliuose. 19 a. pabaigoje pradėtas gaminti švino krištolas, Vilniuje pastatytas stiklo fabrikas Vitrum. 20 a. pradžioje įvairiose Lietuvos vietose veikę indų, langų stiklo fabrikai ir dirbtuvės pagal Vakarų šalių patirtį pradėjo naudoti generatorinėmis dujomis kūrenamas vonines stiklo lydymo krosnis, pūsti stiklo butelius pusautomačiais, indus presuoti svirtiniais presais, gaminius atkaitinti tunelinėse krosnyse. Vilniuje 1920 pradėjo veikti stiklo fabrikas Kalvarija (nuo 1940 Raudonoji aušra), Kaune 1922 – fabrikas Stiklas (1924 bankrutavo), 1927 – Aleksotas, 1938 – Elnias. 1939 Radviliškyje pradėjęs veikti mechanizuotas lakštinio stiklo fabrikas 1940 pagamino 740 000 kvadratinių metrų langų stiklo. Per Antrąjį pasaulinį karą stiklo pramonės fabrikai Vilniuje, Kaune ir Radviliškyje buvo sugriauti, fabrikai Elnias ir Vitrum po karo neatstatyti. Radviliškio stiklo fabrikas 1951 pradėjo gaminti tirpųjį, 1953 – skystąjį stiklą. 1962 pradėjusi veikti Panevėžio gamykla Ekranas, be televizorių kineskopų, 1972–86 gamino indus iš bario krištolo. 1965 pastatytas Panevėžio stiklo fabrikas gamino statybinį stiklą ir jo gaminius: 1985 pagamino 4 021 000 kvadratinių metrų langų, 51 000 kvadratinių metrų vitrinų ir 164 000 kvadratinių metrų baldų stiklo, 7 mln. sutartinių stiklo blokų, 229 000 kvadratinių metrų stiklinių mozaikinių apdailos plytelių, 34,6 mln. kvadratinių metrų stiklūno. Vilniaus fabrikas Raudonoji aušra nuo 1976 daugiausia gamino vitražinį stiklą ir dailiuosius indus (gėlių ir vaisių vazas, stiklines, taureles, salotines, silkines), 1985 pagamino 363 520 įvairių indų, 96 tonas vitražinio stiklo. Kauno fabrikas Aleksotas daugiausia gamino stiklo tarą (1983 – 36,2 mln. butelių, 6,7 mln. stiklainių) ir kitus plataus vartojimo gaminius.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Aleksotas 1993 privatizuotas ir tapo bendrove Kauno stiklas, ji 21 a. pradžioje yra didžiausia spalvotojo stiklo butelių (0,33–0,75 litro talpos, alkoholiniams gėrimams ir nemaistiniams skysčiams) gamintoja šalyje. Raudonoji aušra ir Radviliškio stiklo fabrikas 20 a. 10 dešimtmetyje nutraukė veiklą, jų vietoje veikia bendrovės GlassWork ir Novalda (atlieka įvairius stiklo apdorojimo darbus) Vilniuje, Rameta (gamina skystąjį stiklą) Radviliškyje. Gamykla Ekranas bankrutavo 2006. Panevėžio stiklo fabrikas 1997 tapo didžiausia Lietuvoje ir Baltijos šalyse stiklo ir jo dirbinių gamybos bendrove Panevėžio stiklas (gamina laminuotus ir grūdintus stiklus automobiliams, autobusams, troleibusams, statybos ir žemės ūkio mašinoms, bėginiam ir vandens transportui). Stiklo pramonės svarbiausios produkcijos gamyba 1965–2010 parodyta 2 lentelėje.
2
*2002 (vėliau nebegamintas)
2687
stiklo gamyba