Stksas (Styx), Stiksà, Stigà, graikų mitologijoje – viena iš septynių Hado upių (per ją persikelia kiekviena į mirusiųjų pasaulį keliaujanti vėlė) ir deivė, šios upės personifikacija. Stiksa buvo viena titanų Okeano ir Tetidės dukterų, pasak kitos mito versijos – Niktės ir Erebo duktė. Su gigantu Palantu susilaukė Dzelo (Pavydas), Bijos (Galia), Kroto (Jėga) ir Nikės (Pergalė). Per Titanomachiją su vaikais stojo į Dzeuso pusę, todėl vėliau buvo jo pagerbta – dievams susiginčijus prisiekiama virš Stikso upės vandenų. Priesaika Stikso vandenimis – pati tvirčiausia. Sulaužęs šią priesaiką dievas privalo metus gulėti nejudėdamas, devynerius metus – gyventi toli nuo Olimpo ir tik dešimtaisiais metais gali grįžti į olimpinį būrį. Stiksos vaikus Dzeusas pasiliko greta savęs.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką