stinta

stnta (Osmerus eperlanus), euròpinė stnta, stintinių (Osmeridae) šeimos žuvis. Paplitusi Arkties, Ramiajame ir Atlanto vandenynuose ties Eurazija ir Šiaurės Amerika ir šių vandenynų baseinų gėluosiuose vandenyse. Artima rūšis – azijinė stinta (Osmerus eperlanus mordax) paplitusi cirkumpoliariškai, nuo stintos (europinės stintos) skiriasi ilgesne šonine linija, didesniais dantimis.

Stintos nugara rusvai žalia, šonai melsvai sidabriški, pilvas baltas. Savito, panašaus į agurkų, kvapo. Stintos gėlavandenė forma estuarijose ir lagūnose yra stintelė (Osmerus eperlanus mordax spirinchus), ežeruose – ežerinė stintelė (Osmerus eperlanus mordax relicta). Gėlavandenių stintų kūno ilgis iki 20 cm, jūrinių – iki 35 cm. Stintos turi riebalinį peleką. Jūrų priekrantėse gyvenančios stintos neršti plaukia į upes ar jų deltas. Neršia anksti pavasarį ant smėlėto, žvirgždėto dugno, vandens augalų. Minta zooplanktonu, kitų žuvų jaunikliais.

ežerinė stintelė

Lietuvoje gyvena 3 stintos formos: Kuršių mariose, kartais Nemuno deltoje – stintelė, gėluose šaltavandeniuose ežeruose (Drūkšių, Lūšių, Dusios) – ežerinė stintelė ir Baltijoje ties Lietuvos krantais – didstintė (Osmerus eperlanus eperlanus), kuri neršti plaukia į Kuršių marias ir Nemuno žemupį. Stintos labai dažnos. 2011 Lietuvoje sugauta 115 440 kg didstinčių ir 7748 kg ežerinių stintelių.

stinta

974

-stintelė; -didstintė; -stintos