stiprioji sąveika

stiprióji sveika, viena iš keturių žinomų fundamentaliųjų sąveikų. Joje dalyvauja hadronai (leptonai nedalyvauja). Šios sąveikos jėgos išlaiko protonus ir neutronus branduolyje, todėl dar vadinamos branduolinėmis jėgomis. Stiprioji sąveika yra artiveikė. Atomo branduolių atstumais stiprioji sąveika yra apie 100 kartų stipresnė už elektromagnetinę sąveiką, bet už kelių femtometrų (10^–15 m) – beveik lygi nuliui. Stipriosios sąveikos procesų metu gali atsirasti naujų įvairių dalelių. Šių procesų trukmė labai trumpa (10^–24–10^–22 s), nes sąveika stipri. Visi hadronai, išskyrus protoną, yra nestabilūs. Svarbus stipriosios sąveikos bruožas yra jos simetriškumas erdvės, laiko inversijos, krūvinės sąsajos atžvilgiu. Stipriajai sąveikai būdinga sudėtinga vidinė SU(2), SU(3) ir aukštesniųjų grupių simetrija. Pirmąją stipriosios sąveikos teoriją 1935 sukūrė H. Jukava ir apibūdino ją kaip protonų ir neutronų keitimąsi π mezonais. Vėliau sukurta stipriosios sąveikos teorija vadinama kvantine chromodinamika.

348