Stirling (Stèrlingas), miestas Didžiojoje Britanijoje, Škotijos vidurinėje dalyje, į šiaurės vakarus nuo Edinburgo, Fortho upės (teka į Fortho įlanką) dešiniajame krante; srities centras. 32 300 gyventojų (2012). Geležinkeliai ir automobilių magistralės į Edinburgą, Glazgą, Dundee. Tekstilės (kilimų audimo), elektronikos, maisto pramonė, trąšų, cigarečių gamyba. Turizmas. Universitetas (įkurtas 1967).
Architektūra
Pilis (12–16 a., dalis rekonstruota 1999, 2011). Šv. Kryžiaus bažnyčia (pirmoji pastatyta 1129, dabartinė pradėta 1414), universiteto rūmai (tarp jų – Airthrey, 1791, architektas R. Adamas, išplėsti 1891, dabar Teisės mokykla), Naujasis tiltas (1833, architektas R. Stevensonas), Sero W. Wallace’o memorialas (1869, architektas J. T. Rocheadas). Šalia Stirlingo – Cambuskennetho vienuolyno liekanos (varpinė, 13 a., restauruota 19 a. viduryje).
Istorija
Dabartinio Stirlingo vietoje žmonių gyventa nuo akmens amžiaus. Nuo antikos laikų turėjo strateginę reikšmę dėl šalia esančios stačių šlaitų kalvos ir vėliau ant jos pastatytos pilies, gynusios Fortho upės svarbiausią brastą, padedančią pereiti iš žemumų į kalnuotąją Škotiją. 1130 gavo karališkojo miesto teises. Nuo 1226 karalių rezidencijos (kai kurie jų čia karūnuoti ir palaidoti, Stiuartų dinastijos karaliai čia gyveno nuolat) vieta. Po 1297 ir 1314 čia vykusių mūšių su Anglijos kariuomene Škotija užsitikrino savarankiškumą. 1603 Stiuartams pradėjus valdyti ir Angliją Stirlingas prarado nacionalinu mastu reikšmingo miesto statusą. Upių prekybai svarbus Stirlingo uostas smuko 1848 nutiesus geležinkelį, bet nuo 19 a. vidurio miestas sparčiai plėtėsi dėl didėjančios prekybos žemės ūkio produktais. 20 a. Stirlingas tapo elektronikos pramonės, finansų ir turizmo centru.
2271