stogų schemos: a – plokščiojo, b – vienšlaičio, c – dvišlaičio, d – keturšlaičio valminio, e – pusvalminio, f – pusvalminio pakopinio, g – mansardinio, h – piramidinio, i – kūginio, j – kupolinio, k – kevalinio cilindrinio, l – kryžminio, m – šedinio
Vilniaus Senamiesčio stogai
stógas, viršutinė pastato konstrukcija, dengianti pastatą ir sauganti jį nuo atmosferos poveikio. Sudarytas iš laikančiosios dalies (gegnių, santvarų, sijų, rėmų, arkų, plokščių), kuri per grebėstus arba per ištisinį paklotą perduoda sniego, lietaus, krušos, vėjo, temperatūros pokyčio, savosios masės ir kitas apkrovas sienoms, kolonoms, pamatui, ir stogo dangos, saugančios nuo atmosferos poveikio. Stogo pavidalą ir konstrukciją lemia jo paviršiaus forma (plokščia arba kreivinė) ir matmenys, pastato paskirtis ir plano konfigūracija, architektoninės, konstrukcinės, ekonominėas priežastys, klimatinės sąlygos, stogo dangos medžiaga. Pagal viršutinių paviršių nuolydį skiriamas šlaitinis stogas ir lėkštasis stogas.
Šlaitinis stogas sudarytas iš vienos arba kelių susikertančių nuožulnių plokštumų, kurių nuolydis didesnis kaip 12,3 %, arba kreivinių paviršių. Nuožulniosios plokštumos vadinamos šlaitais, jų susikirtimas – briauna (iškilus stogas) arba lataku (įgaubtas stogas), viršutinė horizontali briauna – kraigu. Šlaitinis stogas su plokščiais šlaitais pagal pavidalą būna kraiginis, piramidinis, išgaubtas, įgaubtas, pagal šlaitų skaičių – vienšlaitis, dvišlaitis, trišlaitis, keturšlaitis; stogo šlaitas būna laužytas (mansardinis stogas) arba sudarytas iš kelių horizontalių elementų, atskirtų briauna, karnizu, pakopa (dviaukštis stogas, pakopinis stogas). Kai kada skirtingo nuolaidumo ir krypties šlaitai sudaro sudėtingą sistemą (daugiašlaitis stogas). Kreivinio paviršiaus stogas būna kūgio, sferinio, svogūninio, parabolinio kupolo, cilindrinio, paraboloidinio, elipsoidinio, hiperboloidinio, konoidinio, dvejopo kreivumo ir kito kevalo pavidalo. Dantyto silueto stogas vadinamas šediniu.
nendrinis stogas
skliautinio stogo stoglangiai – liunetės
Lėkštasis stogas (nuolydis 1,23–12,3 %) būna neeksploatuojamas ir eksploatuojamas. Ant pastarojo kartais įrengiama automobilių stovėjimo, sporto aikštelė, lauko kavinė, baseinas, poilsio zona, jis apželdinamas (žaliasis stogas). Po šlaitinio stogo konstrukcijomis kai kada įrengiama pastogė. Vanduo nuo šlaitinio stogo dažniausiai nuteka šlaitais į stoglovius, iš jų stogvamzdžiais (lietvamzdžiais) – žemyn į lietaus kanalizaciją, nuo lėkštojo (kartais ir kai kurių šlaitinių) – per įlajas į vidinę lietaus kanalizaciją. Stogus paįvairina stoglangiai, liukarnos, bokštai ir bokšteliai su smailėmis, parapetai, puošia ornamentai, skulptūros. Stogas yra vienas svarbiausių pastato erdvinės struktūros elementų, užbaigiančių pastatą ir formuojančių jo siluetą. Jis turi derėti prie viso pastato, gretimų pastatų ir aplinkos. Stogo formos, konstrukciniai ir puošybiniai elementai, dangos spalva ir faktūra teikia monumentalumo, raiškumo, kai kada dekoratyvumo.
Istorija
Stogo pavidalas ėmė formuotis jau senovėje. Etruskų, graikų, romėnų šventyklos buvo dengiamos dvišlaičiais stogais, kai kurie etruskų ir romėnų pastatai – dar ir keturšlaičiais, piramidiniais stogais. Lietuvos kaimo tradicinių 16–19 a. pastatų stogas dažniausiai buvo keturšlaitis, pėdinės arba gegninės konstrukcijos, dažnai su čiukuru, valma, pusvalme, dengtas rugių šiaudais, pajūryje ir pamaryje – nendrėmis. 19 a. ėmė rastis dvišlaičių stogų (pirmiausia Aukštaitijoje ir Suvalkijoje), dengtų keraminėmis čerpėmis, gontais, skiedromis, skarda. 20 a. 3–4 dešimtmetyje kai kur naudota skalūno plokštelių (šiferio) danga. 20 a. viduryje–20 a. pabaigoje populiariausi buvo lėkštieji stogai su daugiasluoksne ritinine (dažniausiai ruberoido) danga ir dvišlaičiai stogai su asbestcementine danga, šiek tiek stogų – su čerpių ir skardos danga.
žalieji stogai Norvegijoje
Profesionaliojoje architektūroje nuo seno naudoti įvairių formų šlaitiniai stogai. 20 a. pabaigoje didelių erdvių pastatų stogų laikančiosioms konstrukcijoms imta naudoti naujas erdvines konstrukcijas (kabamąsias konstrukcijas, kryžmines konstrukcijas, pneumatines konstrukcijas, kevalus). 21 a. pradžioje kai kur įrengta žaliųjų stogų.