stógo dangà, viršutinė stogo dalis, jį sauganti nuo atmosferos poveikio.
Savybės, tipai
Gera stogo danga yra atspari mechaniniams, atmosferos ir saulės spinduliuotės poveikiams, ugniai, iš vidaus (jei pastatas šildomas) nepraleidžia šilumos, iš lauko – vandens, ilgalaikė, dera prie pastato sienų ir aplinkos, ekologiška, greitai įrengiama.
Šlaitinių stogų danga įrengiama ant grebėstų arba pakloto, lėkštųjų stogų dangos paklotą atstoja stogo laikančioji konstrukcija. Stogo dangos konstrukcija – daugiasluoksnė. Iš vidinės stogo pusės yra apdailos sluoksnis, virš jo – garo izoliacija, kuri sulaiko garus, susidariusius dėl žmonių veiklos, ir saugo virš jo dedamą šilumos izoliacijos sluoksnį nuo kondensacinės drėgmės. Virš šilumos izoliacijos klojama stogo (vadinama difuzinė) plėvelė; iš vidinės pusės ji praleidžia garus, o iš viršaus nepraleidžia vandens. Tarp plėvelės ir pagrindinės stogo dangos paliekamas oro tarpas vėdinimui, stogo atbrailoje arba parapete – angos orui išeiti, šlaitinių stogų – ir kraige. Prireikus, įrengiami papildomi sluoksniai, pvz., eksploatuojamam lėkštajam stogui – vandenį drenuojantis, grindų. Sustiprinta stogo danga įrengiama stogo šlaitų sankirtose, prielatakiuose, prie dūmtraukių, stoglangių. Stogo dangos viršutinis (pagrindinis) sluoksnis pasirenkamas pagal pastato tipą, stogo nuolydį, techninius ir ekonominius poreikius.
stogo danga iš varinės skardos
Ritininė stogo danga (iš ruberoido, bituminės polimerinės, gumotos medžiagos) yra lengva, bet degi, jautri stogo konstrukcijų deformacijai. Klojama ant bet kokios formos mažesnio kaip 25 % nuolydžio stogo. Dažniausiai daroma 1 arba 2 sluoksnių. Klijuojama mastika užleidžiant ritininės medžiagos juostas vieną ant kitos. Kai kurios ritininės stogo dangos prilydomos, dar kitos klojamos sausai vieną kraštą mechaniškai pritvirtinant prie stogo konstrukcijos ir sujungimo vietą uždengiant kitos ritinio juostos kraštu. Keraminių ir betoninių čerpių stogo danga yra dekoratyvi, patvari (laiko daugiau kaip 60 m.), nedegi, bet sunki. Tvirtinama prie grebėstų. Naudojama didesnio kaip 51 % nuolydžio stogams. Lengvos, patvarios ir gražios (įvairių spalvų ir formų) yra bituminės čerpelės. Klojamos ant lygaus pakloto, dengiant užleidžiamos viena ant kitos ir sulimpa. Tinka didesnio kaip 17,6 % nuolydžio stogams.
keraminių čerpių stogo danga
Skardos lakštų ir plytelių stogo danga (iš paprastos, dažytos arba cinkuotos juodojo metalo, nerūdijančios spalvotųjų metalų – vario, kai kada auksuoto, aliuminio, kompozicinės – su šilumos izoliacija tarp 2 lakštų) yra lengva, stipri, dekoratyvi, nedegi, laiko iki 50 m. (varinė skarda iki 200 m.), bet brangi; tinka didesnio kaip 12,3 % nuolydžio šlaitiniams stogams. Lakštai (lygūs arba banguoti) sujungiami užlankais ir pritvirtinami prie grebėstų. Skardos stogo danga naudojama įvairios paskirties pastatų šlaitiniams stogams, spalvotųjų metalų stogo danga – unikalių pastatų stogams. Medinė (lentų, skiedrų, gontų), šiaudų, nendrių stogo danga yra nepatvari, neatspari atmosferos poveikiams, degi, tinka statiems šlaitiniams stogams. Tvirtinama prie grebėstų. Naudojama dažniausiai seniems restauruojamiems liaudies architektūros, nacionalinių parkų pastatams dengti.
Plastikinė stogo danga (iš plokščių arba banguotų, įvairių spalvų, skaidrių arba nepermatomų stiklaplasčio, organinio stiklo arba kitų lakštų ir plytelių) yra dekoratyvi, lengva, atspari atmosferos poveikiams, patvari, bet degi. Klojama užleidžiant lakštus. Tvirtinama prie grebėstų arba pakloto. Ypač patvarios yra didelių matmenų polimerinės membranos. Jungiamos lipnia juostele, priklijuojamos prie kieto pagrindo, suvirinamos karštu oru, tvirtinamos prie parapeto ir prispaudžiamos balastu. Kai kurios jų tinka ir žaliesiems stogams. Mastikinė stogo danga (iš polimerais modifikuotų bituminių ir degutinių mastikų su stiklo pluošto armatūra) yra vientisa, atspari atmosferos poveikiui, patvari, tinka lėkštiems stogams. Eternito stogo danga (banguoti, įvairių spalvų lakštai) yra atspari šalčiui ir kitiems atmosferos, biologiniams poveikiams, nedega, nepūva, bet sunki. Lakštai užleidžiant klojami ant grebėstų ir pritvirtinami. Lygūs lakštai tinka didesnio kaip 51 %, banguoti didesnio kaip 12,3 % nuolydžio stogams.
bituminių čerpių stogo danga (skersinis pjūvis): 1 – bituminės čerpės, 2 – paklotas, 3 – gegnė, 4 – vėjo izoliacija, 5 – šilumos izoliacija, 6 – vėdinamasis oro tarpas, 7 – garo izoliacija, 8 – skersiniai tašai, 9 – vidaus apdaila
Skalūnų plokštelių (2–6 mm storio), atskeltų pagal skilimo plokštumą (natūralusis šiferis), stogo danga yra graži ir patvari, tinka įvairios formos šlaitiniams stogams, laiko 150–200 metų, bet sunki ir gana brangi. Dengiama 1–3 sluoksniais ant grebėstų arba ištisinio lentų pakloto ir pritvirtinama. Nuo seno naudojama Vakarų Europoje. Velėninė stogo danga (su viršutiniu dirvožemio ir augalijos sluoksniu) Skandinavijos šalyse tradiciškai daroma kelis šimtus metų. Tokią stogo dangą pagal naują technologiją 20 a. 7 dešimtmetyje imta daryti Vokietijoje (žaliasis stogas).
Lietuvoje
Seniausia stogo danga yra medžio žievė, šiaudai ir nendrės. Apie 15 a. imta naudoti keramines čerpes, 16 a. – medinę stogo dangą, 19 a. – skardą, 20 a. – ritininę, plastikinę, mastikinę stogo dangą. 20 a. 3–4 dešimtmetyje (kartais ir nuo 21 a. pradžios) šiek tiek naudota skalūnų plokštelių stogo danga. Nuo 20 a. vidurio iki 2000 mažaaukščių pastatų vidutinio nuolydžio šlaitiniams stogams naudota asbestcementinių (dar vadinamų šiferiu) banguotų lakštų ir plytelių stogo danga. 21 a. pradžioje kai kur įrengta ir žaliųjų stogo dangų.