Protić Stojan (Stojanas Pròtičius) 1857 01 28Kruševac 1923 10 28Belgradas, Serbijos politikas, publicistas.
Vienas Serbijos radikalų partijos įkūrėjų (1881) ir ideologų. Nuo 1882 leido radikalų dienraštį Samouprava, nuo 1884 – laikraštį Odjek, nuo 1894 – žurnalą Delo. 1887–99 parlamento narys, su kitais parengė 1889 Serbijos konstituciją. Po pasikėsinimo į buvusį karalių Milaną prieš radikalus imtasi represijų, S. Protićius buvo nuteistas 20 metų sunkiųjų darbų kalėjimo. 1900 amnestuotas.
1900–01 vadovavo Serbijos nacionalinei bibliotekai. 1901 vėl išrinktas į parlamentą. 1903–05, 1906–07 ir 1912–14 vidaus reikalų, 1909–12 ir 1917–18 finansų ministras, 1918 11–12 ėjo ir užsienio reikalų ministro pareigas. 1914 07 parengė Serbijos atsakymą į Austrijos‑Vengrijos ultimatumą, pareikštą Serbijai po Sarajevo atentato. Vienas bendros serbų, kroatų ir slovėnų valstybės idėjos įgyvendintojų. 1918 12–1919 08 vadovavo pirmajai Serbų, Kroatų ir Slovėnų karalystės (nuo 1929 Jugoslavija) vyriausybei. 1920 02–05 vėl ministras pirmininkas. Pritarė nuosaikiai valstybės decentralizacijai ir didesnei Kroatijos ir Slovėnijos autonomijai. Nesutaręs šiuo klausimu su N. Pašićiumi 1921 išstojo iš Radikalų partijos ir įkūrė Nepriklausomą radikalų partiją. Parašė istorijos ir politikos veikalų.