Stokholmo konvencija

Stòkholmo konveñcija, Jungtnių Taut Stòkholmo konveñcija, tarptautinė sutartis, kuria, saugant žmonių sveikatą ir aplinką, siekiama sustabdyti arba apriboti patvariųjų organinių teršalų gamybą ir naudojimą, o sukauptas jų atsargas utilizuoti nepakenkiant aplinkai. Pasirašyta 2001 Stokholme, įsigaliojo 2004 gegužės mėnesį. Konvenciją iki 2024 yra ratifikavusios 186 šalys (Lietuva ratifikavo 2006 12 05).

Patvarieji organiniai teršalai

Patvarieji organiniai teršalai (POT) pasižymi nuodingomis savybėmis, yra atsparūs skaidymuisi, kaupiasi biologiniuose organizmuose ir per orą, vandenį bei migruojančias gyvūnų rūšis plinta per valstybių sienas. Nusėda toli nuo tos vietos, kur jie buvo išleisti, ir ten kaupiasi sausumos bei vandens ekologinėse sistemose. Daugiausia tai įvairios paskirties pesticidai (herbicidai, fungicidai, insekticidai, akaricidai, termiticidai ir kita), kurie naudojami kenksmingiems organizmams kontroliuoti. Dėl POT naudojimo ypač didelė rizika kyla Arkties ekologinėms sistemoms ir ten gyvenančioms bendruomenėms, nes vis labiau užteršiamas jų tradicinis maistas. POT yra visuomenės sveikatos problema visų pirma dėl poveikio moterims, vadinasi – ir ateities kartoms. POT didesnio tarptautinio dėmesio sulaukė 20 a. pabaigoje. Jungtinių Tautų aplinkos apsaugos programa 1997 paragino pradėti pasaulinio masto derybas, per kurias būtų siekiama susitarti dėl POT naudojimo mažinimo arba visiško kai kurių medžiagų atsisakymo.

Stokholmo konvencijos logotipas

Konvencijos priedai

Konvencijoje POT suskirstyti į tris grupes (priedus). A priede išvardytus POT siekiama pašalinti iš gamybos ir naudojimo, ribojamas jų importas bei eksportas. B priede išvardytas chemines medžiagas leidžiama naudoti tik nustatytais išskirtiniais atvejais (pvz., DDT – kovoje su maliarija). C priede išvardytos medžiagos nėra tikslingai gaminamos, jos į aplinką išsiskiria per įvairius pramoninius procesus, jų išmetimą siekiama reguliuoti pagal tuo metu esamą geriausią praktiką.

2001 priimtoje konvencijoje buvo išvardyta 12 POT, heksachlorbenzenas ir polichlorinti bifenilai įtraukti ir į A, ir į C priedą. Konvencija ir jos priedai gali būti keičiami per kasmetinius šalių narių susitikimus.

A priedas

A priedui priskiriami aldrinas, dieldrinas, endrinas, chlordanas, heptachloras, mireksas, toksafenas, heksachlorbenzenas (HCB), polichlorinti bifenilai (PCB). Kiekviena šalis draudžia ir (arba) imasi teisinių bei administracinių priemonių, kurios yra būtinos siekiant nutraukti A priede išvardytų cheminių medžiagų gamybą, naudojimą, importą ir eksportą. Specifinės išimtys gali būti taikomos šiuos POT naudojant kaip vietinį ektoparaziticidą (išimtys taikomos aldrinui), kaip insekticidą bei termiticidą pastatuose, užtvankose ir keliuose, kaip faneros klijų priedą (taikoma chlordanui) ir kita.

2009–19 į A priedą papildomai įtraukta alfa heksachlorcikloheksanas, beta heksachlorcikloheksanas, gama heksachlorcikloheksanas, dekabromodifenileteris, dikofolis, endosulfanas, heksabromobifenilas, heksabromociklododekanas, heksabromdifenileteris ir heptabromdifenileteris, heksachlorbutadienas (įtrauktas ir į C priedą), lindanas, pentachlorbenzenas (ir C priedas), pentachlorfenolis ir jo druskos bei esteriai, perfluoroktaninė rūgštis, polichlorinti naftalenai (ir C priedas), tetrabromdifenileteris ir pentabromdifenileteris, trumposios grandinės chlorinti parafinai (chloro kiekis daugiau kaip 48 %).

B priedas

B priedui priskiriamas dichlorodifeniltrichloretanas, žinomas kaip DDT. Medžiagai taikomi apribojimai, priimtinas tikslas ir specifinė išimtis yra naudojimas ligos platintojų kontrolei ir dikofoliui gaminti. Šio chemikalo naudojimas žemės ūkyje uždraustas pasauliniu mastu.

2009–19 papildomai įtraukta perfluoroktano sulfonrūgštis (PFOS), jos druskos ir perfluoroktano sulfonilo fluoridas.

C priedas

C priedui priskiriami polichlorinti dibenzo-p-dioksinai ir dibenzofuranai (PCDD/PCDF), HCB ir PCB. Šis priedas taikomas tiems POT, kurie susidaro ir yra netikslingai išmetami į aplinką iš antropogeninių šaltinių kaip terminiuose procesuose vykstančio nevisiško organinių medžiagų sudegimo ir jungimosi su chloru produktas. Šie šaltiniai yra atliekų deginimo krosnys, įskaitant bendras komunalinių, pavojingų ir medicininių atliekų bei nuotekų dumblo deginimo krosnis; cemento krosnys, kuriose deginamos pavojingos atliekos; celiuliozės gamyba, kai naudojamas elementinis chloras ir cheminės medžiagos, iš kurių susidaro elementinis chloras, naudojamas balinimui; įvairūs terminiai procesai metalurgijos pramonėje. Galimi ir kitų kategorijų šaltiniai: atviras atliekų deginimas, įskaitant deginimą sąvartynuose; metalurgijos pramonės terminiai procesai; deginimo šaltiniai gyvenamuosiuose rajonuose; komunaliniai ir pramoniniai katilai, šildomi iškastiniu kuru; deginimo įrenginiai, kūrenami malkomis ir kitokiu biomasės kuru; specifiniai cheminių medžiagų gamybos procesai, kurių metu netikslingai susidaro patvarieji organiniai teršalai, ypač chlorfenolių ir chloranilų gamyba; krematoriumai; motorinės transporto priemonės, ypač deginančios švino turintį benziną; gyvulių skerdenų naikinimas; tekstilės ir odos dažymas (chloranilais) bei apdaila (šarminiais ekstraktais); nebetinkamų naudoti transporto priemonių pjaustymo įrenginiai; varinių kabelių deginimas; naftos perdirbimo įmonių atliekos.

1163