Stòkholmo lietùvių konfereñcija, lietuvių visuomenės atstovų susirinkimas 1917 10 18–20 Stokholme. Sušauktas Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti, Rusijos lietuvių seimo Petrograde, Lietuvių karininkų sąjungos, Tautos pažangos partijos, Demokratinės tautos laisvės Santaros partijos ir Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos, Amerikos lietuvių centrinio komiteto ir Tautininkų demokratų partijos veikėjų iniciatyva. Pastarieji į Stokholmo konferenciją delegavo J. Alekną, J. Aukštuolį, F. Bortkevičienę, M. Yčą, K. Olšauską, J. Purickį, J. Savickį, J. Šaulį, I. Šeinių, S. Šilingą, J. Šliūpą, J. Tumą-Vaižgantą. Konferencija priėmė rezoliuciją, kuri pakartojo Lietuvių konferencijos priimtąją, ją papildė pareiškimu neutralioms ir kariaujančioms Europos valstybėms, kad laikas atkurti Lietuvos valstybę ir pripažinti jos nepriklausomybę, t. p. pripažino Lietuvos Tarybą teisėtai išrinkta Lietuvos atstove, vyriausiąja lietuvių tautos vadove, pasižadėjo ją remti ir jai atstovauti užsienyje.
Lietuvos atstovai Stokholmo konferencijoje (iš kairės sėdi J. Šliūpas, F. Bortkevičienė, J. Tumas-Vaižgantas, stovi – J. Savickis, M. Yčas, J. Aukštuolis, I. Šeinius, Jurgis Alekna, S. Šilingas)
2271