Stolýpino refòrma, Rusijos imperijos agrarinė reforma.
Pradėta 1906 11 22 imperatoriaus Nikolajaus II įsaku (jis 1910 06 27 tapo įstatymu). Reformos vykdymą dar reguliavo 1911 06 11 nuostatai. Reformos iniciatorius – Ministrų Tarybos pirmininkas P. Stolypinas.
Tikslas ir įgyvendinimas
Svarbiausias reformos tikslas – panaikinti Rusijos imperijoje vyraujantį bendruomeninį žemės valdymą atskiriant kiekvienam valstiečiui jo privačia nuosavybe tampančią žemę. Kaimų bendruomenėms pageidaujant valstiečiams priskirtos žemės buvo išskirstomos vienkiemiais (2/3 kaimo valstiečių nusprendus skirstytis nutarimas tapdavo privalomas visiems). Siekiant kaime sukurti pasiturinčių žemės savininkų sluoksnį, Valstiečių bankas supirkinėjo dvarų žemes ir jas pardavinėjo lengvatinėmis sąlygomis. Centrinėse gubernijose trūkstant žemės valstiečiai buvo skatinami keltis į Sibirą, Vidurinę Aziją ir kitus Rusijos imperijos pakraščius – naujakuriai gaudavo nuosavybėn žemės (šeimos galva – 15 ha, kiti šeimos nariai – 45 ha), 200 rb pašalpą (šeimai), keleriems metams būdavo atleidžiami nuo mokesčių. Buvo skatinama naudoti pažangesnius ūkininkavimo metodus, auginti naujas žemės ūkio kultūras, kooperuotis. Stolypino reformą vykdė apskričių žemėtvarkos komisijos.
P. Stolypinas savo kabinete Žiemos rūmuose (Sankt Peterburgas, 1907)
Padariniai
Stolypino reforma įgyvendinta tik iš dalies. Iki 1915 iš kaimo bendruomenių pasitraukė apie 3 mln. (26 %) valstiečių kiemų, išskirstyta 15 % bendruomenių žemių. Į Rusijos imperijos pakraščius 1906–16 persikėlė apie 3 mln. valstiečių (iš jų apie 20 %, naujose žemėse nepajėgę įsikurti, grįžo į ankstesnes vietas). Pasinaudojus Valstiečių banko kreditais, 1905–14 laikotarpiu nupirkta 9,5 mln. ha žemės. Reforma paspartino Rusijos žemės ūkio kapitalistinę raidą, bet dvarininkų žemėvaldos nepanaikino. Didėjant valstiečių socialiniam skirstymuisi kaime stiprėjo socialinė įtampa. Reformai priešinosi ir valstiečių ekonominės konkurencijos vengiantys dvarininkai. Po 1917 Vasario revoliucijos Rusijoje Laikinoji vyriausybė 1917 07 11 nutarimu Stolypino reformą nutraukė.
P. Stolypinas (centre) susipažįsta su vienkiemio prie Maskvos ūkiu (1910)
2271
Stolypino reforma Lietuvoje
Lietuvoje (Rusijos imperijos dalyje) Stolypino reforma buvo vykdoma 1907–14. Kauno gubernijos žemėtvarkos komisijos gavo 3902 gyvenviečių ir 15 žemės savininkų prašymus išskirstyti kaimus vienkiemiais. Stolypino reforma naikino 16 a. Valakų reformos nustatytą valstiečių žemėtvarką: rėžius, tarpurėžius, laukų išmėtymą. Skirstymąsi į vienkiemius kiekvienas kaimas tvarkė savaip. Sutarus 2/3 kaimo valstiečių skirstytis, nutarimas buvo privalomas visiems. Į vienkiemius buvo išskirstyta 1743 Kauno ir 717 Vilniaus gubernijos kaimų. Daugiausia į vienkiemius skirstėsi kaimai Latvijos pasienyje, Švenčionių apskrities vakarinėje dalyje ir į šiaurės rytus nuo Alytaus – apie Butrimonis, Jiezną, Punią.
Stolypino reforma paspartino valstiečių socialinį skirstymąsi, sudarė sąlygas plisti naujiems žemės ūkio augalams, savarankiškai ūkininkauti.
2808