stórplutis (Xylobolus), papėdgrybūnų (Basidiomycota) skyriaus, ūmėdiečių (Russulales) eilės, plutpintinių (Stereaceae) šeimos grybų gentis. Žinomos 9 rūšys. Plačiai paplitę pasaulyje.
kurapkinis storplutis
Vaisiakūniai išplėstiniai, plokštelių pavidalo, pavieniai arba vienas šalia kito susitelkę į grupes (primena sutrūkinėjusią plutą), odiški, viršutinis paviršius lygus arba apšepęs, apatiniu paviršiumi priaugę prie substrato, balsvos, pilkos, rudos ar kitokios spalvos, daugiamečiai. Trama kieta. Kraštai prigludę prie substrato arba nuo jo atsiknoję. Himenoforas lygus arba banguotas. Papėdsporės elipsoidinės, bespalvės. Saprotrofai, sukelia korozinį medienos puvinį. Auga miškuose, parkuose. Vaisiakūniai nevalgomi. Lietuvoje žinoma 1 rūšis – kurapkinis storplutis (Xylobolus frustulatus). Vaisiakūniai sudaryti iš viena šalia kitos išsidėsčiusių daugiakampių 1–3 mm dydžio plokštelių, balsvos, pilkšvos, šviesiai rudos ar rausvos spalvos, auga ant negyvų ąžuolų stovinčios arba gulinčios bežievės medienos. Neretas, tačiau galimai nykstantis grybas, saugomas, įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą (2021).
kurapkinis storplutis
1989