Stortingo rūmai (1866, architektas E. V. Langletas)
Stòrtingas (norvegų kalba Storting), Norvegijos vienų rūmų parlamentas. Nuo 2005 Stortingą sudaro 169 nariai, renkami visuotiniais tiesioginiais rinkimais 4 metams pagal proporcinę rinkimų sistemą (iš jų 150 išrenkami 19 fiulkių pagal partinius sąrašus, 19 gauna vadinamąjį išlyginamąjį mandatą). Stortingui vadovauja prezidiumas, kurį sudaro 4 metų kadencijai išrinkti prezidentas ir 5 viceprezidentai. Stortingo nariai suskirstyti į 7 frakcijas. Pagal norvegišką tradiciją deputatai posėdžių salėje sėdi ne pagal partinę, o pagal kilmės (rinkimų apygardų) priklausomybę, taip pabrėždami fiulkių reikšmę unitarinėje Norvegijoje. Dalį Stortingo darbo atlieka 13 komitetų, kurių kompetencija sutampa su ministerijų, taip pat veikia rinkimų kontrolės ir rinkimų komitetai. Kiekvienas deputatas turi priklausyti bent vienam komitetui. Stortingas leidžia įstatymus, tvirtina šalies biudžetą, prižiūri vyriausybės veiklą, yra Bažnyčios sprendimų priėmimo aukščiausia institucija. Būstinė Osle.
Kilo iš viduriniais amžiais veikusių tingų. 1814 priėmus Norvegijos konstituciją įsteigtas dvejų rūmų Stortingas. Nuo 1938 rinkimai į Stortingą rengiami kas 4 metai. Nuo 1962 naujai išrinktas Stortingas 4 metų kadencijai skiria ombudsmeną. Iki 2009 per pirmąjį naujojo Stortingo posėdį ketvirtadalis jo narių buvo išrenkama į Lagtingą (aukštieji rūmai), kiti trys ketvirtadaliai narių sudarė Odelstingą (žemieji rūmai). Rūmuose partijų įtaka dažniausiai pasiskirstydavo vienodai, Lagtingas retai prieštaraudavo Odelstingo priimtam sprendimui. 2007 nuspręsta panaikinti dvejų rūmų sistemą (sprendimas įsigaliojo 2009 išrinkus naujos kadencijos Stortingą).