stovyklà, laikinoji kariuomenės stovėjimo vieta, parenkama ir įrengiama už gyvenviečių ribų kovos, mokymo ir kitiems uždaviniams vykdyti. Lietuvos kariuomenės kariai mokymo tikslais išvyksta į mokymo centrus arba stovyklas. Stovykloje kariai gyvena palapinėse. Stovyklos vidaus tvarką nustato Tarnybos statutas. Būna įtvirtintoji ir karo belaisvių stovyklos.
Įtvirtintoji stovykla – priešui atremti pajėgų sutelkimo vieta, pradinis punktas vykdant tam tikras užduotis, viena pirmųjų lauko įtvirtinimų formų. Įtvirtintosios stovyklos būdavo įrengiamos dar senovės Graikijoje ir senovės Romoje. 15–17 a. buvo naudojamos judriosios stovyklos. 17–19 a. įtvirtintosios stovyklos atlikdavo kovos pozicijų svarbiausiomis kryptimis funkcijas. Nuo 19 a. pabaigos–20 a. pradžios nebenaudojamos.
Karo belaisvių stovyklos, skirtos karo belaisviams internuoti, laikyti ir administruoti, gali būti įrengtos karinėse bazėse arba už jų ribų. Jų tvarkymas apibrėžiamas tarptautinės teisės normomis, numatančiomis elgesį su karo belaisviais.
įtvirtintoji stovykla; karo belaisvių stovykla
645