stovyklãvietė, gyvenvietė, kurioje ikiistoriniu laikotarpiu gyveno žmonės. Stovyklavietės būdavo įrengiamos patogiose gyventi vietose, arti maisto (vandens telkinių – žvejybai, įvairių miškų – medžioklei), žaliavos (titnago, gintaro) išteklių. Prie buvusių ir esamų vandens telkinių aptinkamose stovyklavietėse randama akmeninių įrankių, židinių, būstų liekanų. Polinės gyvenvietės, randamos po vandeniu, buvo skirtos apsaugai arba jose gyventa žvejojant, renkant maistą. Iki 21 a. pradžios stovyklavietėmis kartais būdavo vadinamos stovyklos.
stovykla
3044